LGGD Vilniaus prieglaudai verkiant reikia naujų savanorių

Teila duonos ir žaidimų

LGGD Vilniaus skyriaus prieglaudoje pastaruoju metu vis labiau susiduriame su esminiu veiklos apribojimu: trūksta žmonių rankų. Nuo metų pradžios prieglaudą paliko gana didelė dalis ir taip negausios komandos, o ją papildyti nelabai yra kam.

Kodėl savanorių nedaugėja, jums galėtų pasakyti bet kuris N. Vilnios gyventojas, su kuriuo užmegztumėte pokalbį:
-O kiek jums moka už šunų vedžiojimą?
-Nemoka.
-Ai, tai ***** tada.
Taip, tokia realybė. Ją jau ne kartą išgirdau iš aplinkinių lūpų. Ir netgi negalima sakyti, kad jie visiškai neteisūs: savanoriams irgi reikia iš kažko gyventi, todėl neturėtų stebinti nuolatinė jų kaita ir atvykimo nepastovumas.

Būtent. Nepastovumas. Savaitgaliais gali suvažiuoti nors ir visi esami savanoriai, bet ką šunims pasakyti, kai kurią darbo dieną pas juos popiet niekas neužsuka ir tuščiais maisto ir vandens dubenėliais tenka laukti kitos, geresnės dienos? Savo akimis matau, kad prieglaudos gyvūnai yra riboje tarp gyvenimo ir egzistavimo.

Šiuo metu kaip niekad prieglaudai būtini nauji savanoriai. Gal jūs patys galite prisijungti prie komandos, gal pažįstate gyvūnams neabejingo jaunimo, studentijos, kurie turi šiek tiek daugiau laisvo laiko nei dirbantieji? Su prieglauda turime puikų susisiekimą, visai šalia, Tremtinių stotelėje, stoja 6G autobusas, taigi atvykti pas mus tikrai paprasta.

Minimaliai pasirūpinti šunimis galima per 1-2 valandas. Ekstra atveju, išleisti trumpam palakstyti ir įdėti valgyti trunka apie pusantros valandos (taip ne kartą teko daryti atvažiavus vėlai vakare ir daugiau nieko prieglaudoje neradus). Šunys paleidžiami ir laksto po vieną, po du arba po tris aptvertoje teritorijoje. Tiesa, yra keli specifiniai šunys, kuriuos reikia išvesti pasivaikščioti. Jei laiko yra daugiau – per 3-4 valandas jau galima jais pakenčiamai pasirūpinti: ne tik pašerti, bet ir išvalyti narvus ir voljerus, šiek tiek paglostyti. Jei žmonių daugiau – atsiranda laiko apsivalyti teritoriją, pasišukuoti, pakeisti šiaudus būdose ir ką nors pasiremontuoti. Kitaip sakant, norint, kad šunų gyvenimas prieglaudoje nevirstų egzistencija, reikia, kad ten kas nors būtų visą dieną.

Dėl kačių poreikių aš nesu kompetentingas kalbėti, bet žinau, kad kai kurios savanorės ten kartais užsibūna ir iki 23-24 valandos nakties. Vėlgi priklauso nuo to, kiek laiko galite tam skirti. Esmė, kad kažkas turi ateiti KASDIEN ir skirti nors porą valandų.

Žinau, kad čia susirinkę gana jautrūs žmonės, taigi nenoriu įžeisti, bet tie jūsų komentarai „koks mielas“, „koks gražus“ ir „paimčiau visus, jei galėčiau“ dar nė vienam gyvūnui nepadėjo. Išjunkit kompiuterius ir atvažiuokit į prieglaudas realiai padėti, nors kartą per savaitę. Nebūtinai į LGGD, gal jums arčiau kuri kita Vilniaus prieglauda, gal iš viso gyvenate ne Vilniuje: prieglaudų pilna visoje Lietuvoje ir aš neabejoju, kad visoms joms nepamaišys pora papildomų rankų.

Dėl savanorystės su LGGD Vilniaus šunimis kreipkitės į Anželiką 8-602-63641, o dėl kačių – į Danutę 8-652-44093, Skydo g 44A, Vilnius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *