Katinėlis Jaška (padovanotas)

Jaška

Kai mirtis ir vienatvė prislegia gležnus pečius. Reikalingi namai / laikina globa Jaškai.

Jis šiandien gyvena slegiančioje vienatvėje… Tik ji dabar geriausias katinėlio Jaškos draugas. Vienintelės rankos, kurios jį glosto, pakaso paausį, lūpos, kurios kalba paguodžiančius ir raminančius žodžius, širdis, kuri jį globoja ir myli – kaimynės, kuri užsuka ir pagal galimybes lanko katinėlį. Jaška atsisveikindamas kaskart savo globėją palydi iki durų ir, vos joms užsivėrus, verkia nesavu balsu.

Mirtis visada slegia, bet vienatvė irgi…

Katinėlio istorija liūdna: mirus šeimininkei ir jos dukrai, Jaška liko vienui vienas negyvenamame bute. Giminaičiai paveldėtą turtą (su juo ir „kilnojamą“) perleido valstybei. Ir tik laiko klausimas, kada tas „kilnojamas“ turtas atsidurs gatvėje ar sanitarinėje tarnyboje…

Jaška labai gražus – storuliukas, ilgaplaukis, baltas su juodomis dėmėmis ir įspūdinga uodega. Jam dar tik penkeri, o jau patyrė dvi netektis.

Šis mielas liūdesiukas kastruotas, tvarkingas, maistui neišrankus. Prieš išleidžiant į naujus namus paskiepysime ir pažymėsime mikroschema.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *