Kategorija: Naujuose namuose

Linkėjimai nuo dar vienos katytės, išgelbėtos iš Gurių.

Mažasis broliukas Baris iš Arimų g.

Linkėjimus siunčia viena iš mažųjų Guriukų – katytė Meila.

Dubenėlių nešiotoja Teila net ir naujuose namuose neatsisakė šio savo pomėgio.

Džaiva iš naujųjų namų, kartu su jos lovą okupuojančiomis katėmis.

Šiandien buvome nuvažiavę aplankyti Amiuko – mylimas ir lepinamas gyvena vienoje Vilniaus sodų bendrijoje

Lota – mylima, paskiepyta ir sterilizuota. Kaip ir priklauso apsigyvenus pas atsakingus šeimininkus.

Mūsų miniatiūrinė mažylė jau atsiuntė nuotraukų iš savo naujųjų namų.

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/KaimoGrandine/posts/1072256902790332

Laba diena.
Nors ir labai vėluodami, prisiduodame kaip gyvename. Neira pas mus jau pusmetis. Ji mūsų šeimos narė. O buvo visko. Pratinimasis truko apie du mėnesius. Būdavo, pabėga, važiuojam ieškoti, randam, parsivežam. Nerandam – pati pareina. Teko Neirai sėdėti voljere ir laukti pasivaikščiojimų. Dabar, kai yra abipusis pasitikėjimas, ji pati sau ponia ir vaikšto po teritoriją laisvai. Jei sakai „eik į vietą“, nueina į voljerą ir atsigula būdoje. Tiesa, kažkas jai neleidžia pilnai paklusti ir, jei užeina noras bėgti, gali šaukti ją kiek nori, atsisuka, pasižiūri ir bėga toliau. Bet po dešimties minučių vėl kieme, grįžta prispaudusi ausis, nes puikiai supranta, kad neklausė. Matyti, kad buvo mušta, nes jei turi rankoje pagalį ar kokį įrankį su kotu, iškart gūžiasi ir traukiasi į šalį. Nepažįstamus aploja per atstumą, niekad neina prie pat žmogaus. Neira yra tikras meilės užtaisas, ji galėtų glaustytis ir būti glostoma visą dieną. Myli mūsų sūnelį. Labai gera žinoti, kad vaiko niekad nenuskriaus – pasitikime ja šimtu procentų! Esame laimingi įsigiję tokią draugę ir viliamės, kad ji jaučiasi taip pat, mūsų mieloji, protingoji Neira.

Buvęs mūsų globotinis Harvis (dabar jis Roksas) mėgsta savo šeimininkams padėti darbuotis kieme. Rudenį renkant obuolius, naudoja juos vietoj kamuoliuko ir dar valgomo! Po pusę suėda ir vėl ima naują iš krepšio.

Atrodo, dar visai neseniai vietiniai alkoholikai bulvių maiše atnešė trejetą juodų mažylių. Dar visai neseniai, prieš keletą mėnesių, tie maži aktyvistai draskė mažą prieglaudos narvelį ir taikėsi nuo nosies nukabinti akinius. O jūs tik pažiūrėkit, kokie mes jau dideli, šeimininkai sako, kad jų atžalai jau darosi sunku ją vedžioti. Nė neabejoju!

O Loretai su Anželika, matant tokias nuotraukas, darosi gera ir ramu: dar vienam augintiniui pavyko surasti nuostabius namus ir šaunius šeimininkus.

O štai ir mūsų geroji ramioji Deila, įsitaisiusi viename Žirmūnų bute. Neužmirškite pasisveikinti su ja ir jos šeimininku, jei kada susitiksite Vilniuje bevaikštančius. Deilai pirmosios dienos naujoje aplinkoje buvo kupinos streso, nesisekė lauke atlikti savo reikalų, bet dabar jau viskas gerai. Dėkojame šeimininkui, kad truputį pakentėjo ir nepaskubėjo grąžinti Deilos atgal į prieglaudą. Už tai dabar turi nuostabią draugę!

Tik prieš porą dienų padovanojome Arielę, o jos naujoji šeimininkė Kotryna jau spėjo mums ir nuotraukų atsiųsti, ir papasakoti įspūdžius. Ši mūsų stirnaitė patogiai ir be streso įsitaisė naujuose namuose. Reikalus tvarkingai atlieka lauke, namų dar neapvertė, šeimininkus į lovą priima – tobulas šuo. Dėkojame naujiesiems šeimininkams ir dėkojame Loretai su Anželika, kad dar vienam mūsų augintiniui surado tokius gerus namus.

Pifas – vienas iš mūsų senbuvių. Jis neseniai išvažiavo į namus Rokiškio rajone. Štai ką rašo šeimininkai:

Pifukas turi namus! Susipažinau su šiuo grožiu prieglaudoje ir net nekilo abejonių, kad jis bus mūsų šeimos narys. Nuo pat pirmos dienos Pifas loja, jaučiasi kaip namų šeimininkas. Su visais pasisveikina, o kai pamato mane, tai taip užšoka ant pečių apkabindamas, kad net pargriauna. Kai jį pamatė tėvai, įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Jis be galo protingas, su manimi žaidžia taip, kad net pailsėti reikia, mamai merkia akį, nes ji duoda ką nors gardaus, prie močiutės švelniai glaudžiasi, nes bijo užgauti, o su tėčiu mėgsta pažiūrėti televizorių, be galo nori važiuoti su mašina, todėl pastoviai kur nors vežuosi, nes pamatęs, kad kas nors važiuoja be jo – susinervina. Mėgsta pietauti miegamajame prie televizoriaus ir rytais prikelti visus iš lovų. Dievina pasivaikščiojimus miške. Draugiškai elgiasi su katinėliu, tačiau prieš svetimus katinus dantį šiepia. Visi kaimynai stebisi šunelio meilumu. Esame labai laimingi ir patenkinti naujuoju šeimos nariu, kurį be galo mylime.

Keris – buvęs mūsų prieglaudos globotinis, kurio istorija prasidėjo Grindoje. Iš Grindos jį buvo kažkas paėmę, bet greit grąžino sulysusį ir sužalotą. Tokį Grinda mums ir rekomendavo priglausti be eilės. Taip Keris keliems mėnesiams apsigyveno prieglaudoje, šiek tiek sutvirtėjo, bet jį pradėjo vis labiau kankinti įsisenėjusios kojos traumos, taigi teko atlikti gana sudėtingą operaciją. Po operacijos Kerį ilgai globojo jauna porelė, kuri suteikė puikias sąlygas pasveikti. Na, ir galiausiai jis susirado naujus šeimininkus kitame Lietuvos gale, kur nevaržomas gali vaikščioti jūros pakrante. Tokia štai istorija.

Dina prieš savaitę paliko savo sesę Aivą prieglaudoje, iškeliavo į Fabijoniškių daugiabutį ir sėkmingai išlaikė gero šuns bandomąjį egzaminą. Vakar pasirašėme dovanojimo sutartį. Štai ką apie ją rašo naujieji šeimininkai:

Dina neįtikėtinai greitai apsiprato namuose ir pavergė visų namiškių širdis savo klusnumu ir nuolankumu. Tad visur Dina leidžia vasarą drauge, be jos neįsivaizduojama jokia išvyka!
Linkėjimai visiems!

Kol susitikome su naująja Dinos šeimininke, pamatėme pro šalį einantį Fabą. Jis šiek tiek apsižodžiavo su Banglu, bet greit nurimo. Šeimininkai dėl viso pikto vedžiojasi jį su antsnukiu, kad netyčia kurio kito šuns neužpultų. Su visais žmonėmis šuo sutaria puikiai.

Fabas buvo padovanotas prieš dvejus metus, smagu matyti, kad pateko į mylinčias ir rūpestingas rankas. Bet juk į kitokias Anželika mūsų augintinių ir nedovanoja.

Gavome laišką iš naujųjų Tonio (dabar jau – Torio) šeimininkų. Jis linksmai leidžia laiką Varėnoje. Štai ką rašo šeimininkai:

Laba diena!
Kaip gyvenate? Kaip laikosi gyvūnėliai prieglaudoje?
Mes šiandien suvalgėme tabletėlę nuo kirminų. Tikimės, padės! Jaučiamės puikiai, žaidžiam, valgom, miegam. Toris tikras neklaužada, jei tik randa kur batą ar batelį, būtinai pasiims vieną ir nusineš kur pagraužti. Jau užsakėm jam išgraviruotą pakabutį, kai tik pasipuošim, nufotografuosim ir atsiųsim pasirodyt ir jums. Be to, iš kailiuko iššukavom jau visus parazitų kiaušinėlius, dabar liko tik pleiskanos. Vėl reiks kurią dieną išsimaudyti, jau su šampūnu nuo pleiskanų.

Laba diena

Šunelį paėmiau 2013 metų lapkritį, iš trijų broliukų šeimynėlės. taigi, jau daugiau nei metus džiaugiamės vienas kitu.
gavo vardą Elijas, tačiau tokiam mažam ir padaužai šitoks rimtas vardas nepritiko, todėl liko vadinamas Eliuku.
nors nuotraukose- įamžintos taikios ramybės akimirkos, visąs kitas laikas- nepaliaujamo dūkimo ir lakstymo po namus.

Linkėjimai.
Ačiū Jums ir sėkmės.

Zara. Viena iš trijų sesių į prieglaudą atneštų bulvių maiše.