Temos Archyvai: Kitos naujienos

Šiandienos vakarienė

Vakarienė

Stengiamės bent kartą per savaitę išvirti savo augintiniams šiltos košės, nes ją mūsų šunys vertina labiau už patį brangiausią maistą. Šiandien visi prisikimšo pilvus, kai kurie tradiciškai po dvi porcijas. O ką skanaus jūs turėjote vakarienei?

Bėglė Alatėja

Alatėja

Važiavo šiandien Alatėja į Filaretų kliniką tikrintis, kaip gyja jos odos nuplikimai, bet paskutinę akimirką persigalvojo, nusprendė pas veterinarus neiti, nubėgo Filaretų gatve ir dingo vežusioms savanorėms iš akių. Teko vykti ieškoti. Laimei, Alatėja pasirinko ne judrią S. Batoro gatvę, o nutipeno ramiomis Filaretų gatvelėmis. Senutė daug jėgų neturėjo, taigi greit prigulė pailsėti – prasukus keletą ratų, pavyko ją rasti besiilsinčią vos už kelių šimtų metrų. Alatėja jau sugrąžinta į prieglaudą, o nuo vizito pas veterinarus išsisukti nepavyks…

Dėkoju Filaretų 77A namo gyventojams, kad mūsiškei suteikė vietą prigulti ir net atnešė vandens ir maisto!

Lankėmės uodo turgelyje

Monika Mecelicaitė

Prieglauda buvo pakviesta apsilankyti Uodo turgelyje ir supažindinti jaunas šeimas su prieglaudos veikla. Jei kas šiandien buvote Litexpo parodų centre, tikriausiai sutikote mūsų bailiąsias Norą ir Kivi, taip pat pamatėte porą kačių ir būrelį prieglaudos merginų, kurios buvo pasirengusios atsakyti į rūpimus klausimus ir leisti paglostyti mūsų augintinius.

Renginys buvo skirtas jaunoms šeimoms su mažais vaikais, taigi labai daug dėmesio nesulaukėme, bet viena kita šeima pasidomėjo, kur mes įsikūrę, pasiėmė skrajutes. Gal kada sulauksime apsilankant pas mus prieglaudoje.

Lietuviškiems šunims – lietuviškas maistas

Araton Senior Prieš porą savaičių pavyko susitarti su įmonėmis Akvatera ir Kika dėl maisto tiekimo specialiomis kainomis. Jau seniai norėjau, kad prieglaudos augintiniai valgytų Lietuvos įmonių gaminamą produkciją. Pagaliau pavyko tai įgyvendinti.

Šiuo metu bandome įvairias Araton sauso maisto rūšis ir ieškome tinkamiausių mūsų šunims. Mažaūgiams – smulkus, didesniems – stambesnis, o seniems šunims specialus „Araton Senior“.
Panašu, kad naujuoju maistu mūsiškiai nesiskundžia, taigi ateityje bus galima ir toliau sėkmingai bendradarbiauti.

Be to, neseniai geri žmonės suteikė mums dar daugiau gyvenimo džiaugsmo: kažkas paaukojo keletą maišų Nature’s Protection ir Royal Canin. O mažyliai papildė savo atsargas keliais maišais labai gero maisto jaunikliams, taigi vasaros sezonui pasiruošta!

Atnaujinom košių virimą

Košių virimas LGGD

Po Naujų Metų ir visokių permainų prieglaudoje buvo nutrūkęs vietinis košių virimas. Dabar viskas vėl stoja į savo vėžes, taigi šiaip taip prisiruošiau košių virimo fabrikėlį vėl įjungti. Šunys laksto, o pribėgant galima košę pamaišyti – papildomo laiko tam beveik neprireikia, neskaitant ingredientų supjaustymo ir indų išplovimo.

Šiandien iš viso šunims pasisekė. Be vietinio fabrikėlio produkcijos dar atkeliavo keli puodai košių iš Loretos ir Vytenio. Taigi mūsų augintiniams buvo proga pasmaguriauti, gavo trijų skirtingų. Ypač laimingos buvo mūsų jauniklės, prisikimšo daugiau nei pačios sveria.

Ieškomas šuo dubenėlių nešiotojo pareigoms užimti

Taip jau atsitiko, kad prieglaudą paliko Kaimo Lenciūgo simbolis ir daugelio numylėtinė – Teila. Išvažiavo pas jauną šeimą su mažais vaikais ir turės nemažą aptvertą teritoriją pasivaikščiojimams. Aišku, prieglaudoje jos stipriai trūks, bet džiugu, kad senutei taip pasisekė.
Naujieji šeimininkai jau kvietė ir aplankyti ją naujuosiuose namuose. Būtinai pasinaudosime pasiūlymu.

Namus susirado ir jauniklė Dūksė, ligotasis Bosas, antru mėginimu pasisekė ir Bugiui, kuris iškeliavo į kaimą pas močiutę, kur galės nevaržomas loti. O Hermis Antrasis išvyko pas Robertą ir jo Kovinius Piktukus, kur labai puikiai įsitaisė ir toliau laukia naujų namų.

Bet prieglaudoje laisvų vietų neatsirado. Bulvių maiše atkeliavo trys jauniklės. Taip pat grįžo ar greitai grįžta seniai padovanoti šunys: Neira, Malyšas ir Maja.

Aaronas neteko vyriškumo

Aaronas po operacijos

Mūsų prieglaudos stiprioji lytis šiaip jau nekastruojami, bet užpuola vis kokios vyriškos ligos ir tenka apsilankyti pas veterinarus. Šįkart šio malonumo sulaukė mūsų sumanusis Aaronas. Kiek nerimavome, nes jam jau 11 metų, o ir iki vakaro po operacijos pragulėjo neatsigavęs po narkozės. Visgi šeštadienį anksti ryte klinikoje jau radau štai tokį žvalų ir savų veidų pasiilgusį senolį, išvedžiau pasivaikščioti, bandė pavaikyti aplinkines Šeškinės kates, o tai reiškė, kad jis tikrai gerai jaučiasi.

Klinika pasiūlė jį vežtis namo pas Teilą, taigi už valandos su Loreta jau keliavome į prieglaudą. Laikiau jį gale visą pasimetusį, o jis man be perstojo veidą seiliojo. Kuo daugiau seiliojo – tuo daugiau skundžiausi. Kuo daugiau skundžiausi – tuo daugiau pravira burna buvau. O jis tik ir taikėsi man savo ilgą liežuvį į gerklę įkišti. Vieną kartą pavyko niekšui. Oi, per daug gal aš jau čia. Hmm. Žodžiu, Aaronui lyg ir viskas gerai, operacija nedidelė, žaizda maža, reikia tikėtis, kad jokios infekcijos neužpuls. Ir galės toliau su Teila šeimyniškai gyvent vienas prie kito.

LGGD Vilniaus prieglaudai verkiant reikia naujų savanorių

Teila duonos ir žaidimų

LGGD Vilniaus skyriaus prieglaudoje pastaruoju metu vis labiau susiduriame su esminiu veiklos apribojimu: trūksta žmonių rankų. Nuo metų pradžios prieglaudą paliko gana didelė dalis ir taip negausios komandos, o ją papildyti nelabai yra kam.

Kodėl savanorių nedaugėja, jums galėtų pasakyti bet kuris N. Vilnios gyventojas, su kuriuo užmegztumėte pokalbį:
-O kiek jums moka už šunų vedžiojimą?
-Nemoka.
-Ai, tai ***** tada.
Taip, tokia realybė. Ją jau ne kartą išgirdau iš aplinkinių lūpų. Ir netgi negalima sakyti, kad jie visiškai neteisūs: savanoriams irgi reikia iš kažko gyventi, todėl neturėtų stebinti nuolatinė jų kaita ir atvykimo nepastovumas.

Būtent. Nepastovumas. Savaitgaliais gali suvažiuoti nors ir visi esami savanoriai, bet ką šunims pasakyti, kai kurią darbo dieną pas juos popiet niekas neužsuka ir tuščiais maisto ir vandens dubenėliais tenka laukti kitos, geresnės dienos? Savo akimis matau, kad prieglaudos gyvūnai yra riboje tarp gyvenimo ir egzistavimo.

Šiuo metu kaip niekad prieglaudai būtini nauji savanoriai. Gal jūs patys galite prisijungti prie komandos, gal pažįstate gyvūnams neabejingo jaunimo, studentijos, kurie turi šiek tiek daugiau laisvo laiko nei dirbantieji? Su prieglauda turime puikų susisiekimą, visai šalia, Tremtinių stotelėje, stoja 6G autobusas, taigi atvykti pas mus tikrai paprasta.

Minimaliai pasirūpinti šunimis galima per 1-2 valandas. Ekstra atveju, išleisti trumpam palakstyti ir įdėti valgyti trunka apie pusantros valandos (taip ne kartą teko daryti atvažiavus vėlai vakare ir daugiau nieko prieglaudoje neradus). Šunys paleidžiami ir laksto po vieną, po du arba po tris aptvertoje teritorijoje. Tiesa, yra keli specifiniai šunys, kuriuos reikia išvesti pasivaikščioti. Jei laiko yra daugiau – per 3-4 valandas jau galima jais pakenčiamai pasirūpinti: ne tik pašerti, bet ir išvalyti narvus ir voljerus, šiek tiek paglostyti. Jei žmonių daugiau – atsiranda laiko apsivalyti teritoriją, pasišukuoti, pakeisti šiaudus būdose ir ką nors pasiremontuoti. Kitaip sakant, norint, kad šunų gyvenimas prieglaudoje nevirstų egzistencija, reikia, kad ten kas nors būtų visą dieną.

Dėl kačių poreikių aš nesu kompetentingas kalbėti, bet žinau, kad kai kurios savanorės ten kartais užsibūna ir iki 23-24 valandos nakties. Vėlgi priklauso nuo to, kiek laiko galite tam skirti. Esmė, kad kažkas turi ateiti KASDIEN ir skirti nors porą valandų.

Žinau, kad čia susirinkę gana jautrūs žmonės, taigi nenoriu įžeisti, bet tie jūsų komentarai „koks mielas“, „koks gražus“ ir „paimčiau visus, jei galėčiau“ dar nė vienam gyvūnui nepadėjo. Išjunkit kompiuterius ir atvažiuokit į prieglaudas realiai padėti, nors kartą per savaitę. Nebūtinai į LGGD, gal jums arčiau kuri kita Vilniaus prieglauda, gal iš viso gyvenate ne Vilniuje: prieglaudų pilna visoje Lietuvoje ir aš neabejoju, kad visoms joms nepamaišys pora papildomų rankų.

Dėl savanorystės su LGGD Vilniaus šunimis kreipkitės į Anželiką 8-602-63641, o dėl kačių – į Danutę 8-652-44093, Skydo g 44A, Vilnius.

Ramiai sutikome Naujuosius Metus

Naujuosius metus sutikome prieglaudoje. Baiminomės, kad per fejerverkus kas nors nesugalvotų pabėgti ar savęs sužaloti ir kad kokie negeri kaimynai nesusiruoštų mums ko blogo atskraidinti. Kaimynai problemų nekėlė, o ir patys keturkojai gerokai nustebino – visi sulindo į būdas ir tvarkingai jose išbuvo, kol triukšmas ir blykčiojimai aprimo. Tik Džekas keletą kartų garsiai susibarė, bet pamatė, kad tvarką padaryti ne jo jėgoms, ir aprimęs žvalgėsi, kas čia vyksta.

Kadangi laukė ilga naktis, iš vakaro nupirkome kaulų ir ingredientų košei virti. Taigi sausio pirmąją mūsų keturkojai taip pat sulaukė nedidelės šventės.

Kamšomės langus žiemai

Būdos užuolaida

Artėja žiemos šalčiai, taigi po truputį ruošiamės, kad pavyktų ją sėkmingai ir (kiek įmanoma) šiltai peržiemoti. Savaitgalį ir vakar, kiek spėjau, išvaliau būdas, pridėjau naujų šiaudų ir apkaliau brezentu, kad saugotų šiek tiek nuo vėjo, kritulių ir prilaikytų šilumą. Kol kas dar nė vienas nenudraskė savo užuolaidų. Reiks pasistengti artimiausiu metu tą padaryti ir su likusiomis būdomis.

Gyvenimas nestovi vietoje

Nuotraukų autoriai: Kerian Art

Nuotraukų autoriai: Kerian Art

Nors tinklaraštis šiek tiek pritilo, bet tai nereiškia, kad nieko nevyksta. Neseniai padovanojome du mūsų vaikus: Batorą ir Megę. O Irina jau spėjo išdovanoti neseniai moters į prieglaudą atneštus tris rainus kačiukus.

Bet jų vietą greitai užėmė kiti: mūsų greit pamiltas protingasis Aaronėlis ir vienas kurčias mažai ir sunkiai vaikštantis senukas, kurio dar nė nufotografuoti nespėjom. Tuo tarpu Melisa sėdi mažame narve po sterilizacijos, turėjo grįžti atgal į voljerą, bet persipildėme, nėra vietos, reiks kažką galvoti. Ja kažkas domisi, gal pavyks kuo greičiau surasti šeimininkus.

Kiek anksčiau buvo priklydusios dvi šunės, kurioms pavyko surasti tikruosius šeimininkus. Buvo verkiančių.

Dar prieglaudoje vėl atsinaujino Parvas, juo užsikrėtė ir mūsų mažoji Taira. Artimiausiu metu jokių mažylių prieglaudoje laikyti negalėsime. Tas pats galioja ir kačiukams – neseniai vėl praūžė kačių maras.

Dar sulaukėme šiek tiek sniego, juo pirmosiomis dienomis labai džiaugėsi daugelis mūsų globotinių. Kol kas smagu, bet tuoj bus šalta.

Įvyko ketvirtojo gimtadienio šventė

ketvirtas gimtadienis

T. Bauro nuotr.

Šiandien įvyko prieglaudos gimtadienis, apie 13h susirinko nemažas būrys žmonių, pas gyvūnus daugelis atėjo ne tuščiomis – gavome nemažą briketų, sauso maisto, konservų, kaulų, pledų ir rūbų papildymą, kurį vakare kelias valandas dėliojome į savo vietas. Ačiū.

Į prieglaudos gimtadienį buvo atvykę ir svečiai iš lrytas.lt, kurie truputėlį pafotografavo ir uždavė keletą klausimų.

Beveik visi šunys buvo pavedžioti bent po tris kartus, o mano užsikirtusi plokštelė įkyriai kartojo „gal norite pavedžioti šuniukus“. Norinčių atsirado, vos spėjome dalinti savo globotinius. Ačiū, kad padarėte šventę gyvūnams, niekas jų taip nepradžiugina kaip ilgi pasivaikščiojimai.

 

Mersis važiavo į kliniką darytis tyrimų

Šiandien vežėme senuką Mersį pasidaryti kraujo tyrimų ir išsiaiškinti, ar jam nereikia kokio nors gydymo. Kaip ir kiekvienas aklas šuo labai stresavo ir kandžiojosi, todėl be antsnukio neišsivertėme. Visgi pati kraujo paėmimo procedūra truko vos kelias akimirkas, po jų Mersis apsiramino, prigulė ir laukė savo tyrimų rezultatų. Netgi nepaisant jo garbingo amžiaus, tyrimų rodikliai sutilpo į normas. Tik kraujo tyrimas parodė, kad kiek pakilęs leukocitų kiekis. Gydytojas liepė grįžti pakartoti tyrimo, jei matysime sveikatos blogėjimą. Bet nepanašu, kad taip bus: Mersis kasdien jaučiasi vis geriau.

Tyrimo rezultatus ir projekto atsargas apmažinusį čekį (118 Lt) galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Veterinarijos klinikoje aplankyta sveikstanti Mela

Vakar Šeškinėje, Vaidos veterinarijos klinikoje, aplankiau po Parvo viruso išsikapsčiusią ir stiprėjančią Megės sesę Melą. Dar ne visai atsigavusi, bet jau gana judri ir linksma. Dar diena kita ir jau galės grįžti pas savo sesę ir mažuosius katukus į prieglaudą ir pradėti laukti, kol atsiras būsimas jos šeimininkas. O tuo tarpu džiugins mus, visus prieglaudos savanorius.

Į prieglaudą atkeliavo būrys kačiukų

Vakar vakare dvi moterys į prieglaudą užvežė prie konteinerių rastus kelių savaičių kačiukus. Laimei, buvo tuščių narvų, kuriuose pavyko apgyvendinti šiuos pūkuočius. Visgi dėl padidėjusios rizikos užsikrėsti, kačių savanoriai skubiai pradėjo ieškoti jiems laikinos globos, kurią (kaip supratau) pavyko rasti per nepilną parą. Tikimės, kad kačiukai nespėjo pasigauti jokių negerų ligų ir greit ras sau šeimininkus.

Panašu, kad pilnatis daro savo. Prieglaudose ir Grindoje šiomis dienomis gerokai pagausėjo atkeliaujančių jauniklių.