Temos Archyvai: Kitos naujienos

Nubaustas Žiuljeno skriaudėjas

DSC_1719_opt_opt

Neseniai rašėme apie jauniklį Žiuljeną, kurį sumušė jo savininkės sūnus. Maišiagalos policija sureagavo į mūsų prašymą ir asmeniškai pasikalbėjo su pažeidėju, paaiškino, kad savo veiksmais jis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus ir surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą (ATPK 90 str.). Tikimės, kad šių prevencinių priemonių pakaks ir ateityje savo malonumui šis asmuo gyvūnų nebemuš.

Dar viena nelaimė Gurių g.

DSC_1697

Vakar Guriuose lankėme savo prižiūrimus vargingai gyvenančius keturkojus, kai eidami pas paskutinius, ant kelio išvydome nemalonų vaizdą – partrenktą jauniklę stirnaitę. Jai padėti jau niekuo padėti negalėjome, teliko iškviesti Grindą, kad paimtų nuo kelio. Dar viena viršijamo greičio, prasto matomumo ir išsiblaškymo auka, partrenkta beveik toje pačioje vietoje kaip mūsų Amaja.

Už gerų 50 metrų sumišę stovėjo ir jauni kaltininkai, kuriems labiau rūpėjo apžiūrėti automobilį nei mirtinai nutrenktą stirną. Priėjo prie jos tik pamatę, kad kažkam skambiname, išsikvietė policiją – mat prireikė, kad užfiksuotų įvykį dėl draudimo. Paprašėm bent, kad avarinį ženklą pastatytų prieš stirną. Paklausti, kokiu greičiu skrido, kad mieste šitaip suluošino stirną – tepaklausė „o kokiu čia galima važiuoti?“. Stabdymo žymių irgi nesimatė. Panašu, kad skrido pakankamu greičiu, kad nė nesugebėjo sureaguoti į iš miško išbėgusią keturkoję. Atvykusių Grindos darbuotojų dar paklausėm, kokiu greičiu reikia lėkti, kad būtų padarytas tokio lygio sužalojimas, išgirdom tik faktą, kad įrodyti greičio viršijimo faktą sunku.

Gurių gatvė yra probleminė, tą puikiai žino ir Vilniaus savivaldybė. Parašėm dar vieną skundą dėl nesaugaus eismo joje, gal pagaliau imsis kokių nors būdų, leisiančių sutramdyti ten siautėjančius greičio mėgėjus, nes greit pasipils ne tik gyvūnų, bet ir žmonių nelaimės.

Vairuotojai, neskubėkit gyventi ir neskubinkit kitų. Maksimalus leistinas greitis nereiškia, kad galite lėkti +10 ar +20 km/h. Nereiškia nė to, kad privalote važiuoti ne mažesniu nei leistinas greitis. Jūsų pareiga yra įvertinti eismo sąlygas ir patiems pasirinkti saugų greitį, kad nenukentėtumėte nei jūs patys, nei šalia jūsų esantys.

Amajos nelaimės istorija

DSC_1693_opt

Amaja, pralindusi pro globėjų tvorą vėlai vakare bėgo per gatvę į šalia esantį mišką ir buvo partrenkta mašinos, lūžo dubens kaulai. Deja, lūžis buvo mažiausia problema – dėl iki galo neaiškių priežasčių (tikriausiai tam įtaką padarė ir pats sumušimas avarijos metu ir dvi narkozės darant rentgeno nuotraukas) kritiškai sutriko inkstų ir kepenų veikla, kraujo tyrimai buvo labai prasti, išsivystė Ascitas (pilvo ertmėje stipriai kaupėsi skysčiai). Klinika nedavė jokių vilčių, teigė, kad lūžio metu pažeistas ir šlapimtakis, dėl ko kaupėsi šlapalu užteršti skysčiai. Siūlė nebekankinti ir eutanizuoti. Nesutikom. Paprašėm tik išsiurbti skysčius. Dešimt litrų skysčių. Išsivežėm.

Tada Amajos laukė kelionė pas Kauno specialistus. Šie po apžiūros ir tyrimų taip pat patvirtino kritinę būklę dėl kepenų ir inkstų veiklos, bet šlapimtakio pažeidimo nenustatė. Visgi operuoti sužalotų kaulų irgi negalėjo, nes dėl kritinės būklės Amaja nebūtų išgyvenusi operacijos metu. Pasiūlė tik savaitę valyti kraują lašinėmis ir tikėtis stebuklo. Paskyrėm visą laisvą laiką ir bandėm. Būklė negerėjo, Amaja suvizgindavo uodegą, bet gulėjo kaip lapas, nesikėlė, akių žvilgsnis plaukiojo, pilvas vėl pradėjo pilnėti. Mažų vilčių teikė tik geras apetitas ir skysčių vartojimas.

Po nepilnos savaitės lašinių Amajai teko apsilankyti dar vienoje Vilniaus klinikoje, reikėjo vėl nuleisti susikaupusius skysčius, patikrinti kraują ir išgirsti papildomą nuomonę. Kraujas ir pilvo ertmė vis dar buvo kritiškai užteršti šlapalu, visgi pagal jų koncentracijų skirtumus dar kartą išgirdome gerą žinią – šlapimtakis neturėtų būti pažeistas. Nuleisti dar septyni litrai skysčių iš pilvo ertmės. Visgi išgirdome tą patį – prognozės liūdnos.

Bet stebuklų būna. Už poros dienų Amajos būklė kasdien pradėjo gerėti, ji vėl ėmė stotis ant kojų, duoti priekinę leteną, skysčiai liovėsi kauptis. Dar po kelių dienų Amaja nusprendė, kad jai gydytis jau užtenka ir išsitraukė lašinėms skirtą kateterį. Teko vežti įstatyti naujo ir dar kartą padaryti kraujo tyrimus. Išvažiavome jau be liūdnų prognozių ir netgi be kateterio, tik su rekomendacija toliau vartoti specialų maistą.

Amajos būklė toliau gerėjo, pradėjo daugiau vaikščioti, kartais netgi pabėgioti ant trijų kojų. Vakar vėl nuvežėme pas chirurgą, kuris po apžiūros vis tik rekomendavo lūžio nebeoperuoti ir leisti klubui sugyti savaime. Nervai nepažeisti, o po operacijos būklė nebūtų geresnė nei leidus kaului toliau gyti pačiam. Dabar tik reikia šiek tiek laiko, kad Amaja vėl pradėtų vaikščioti visomis keturiomis. Šlubavimo išvengti nepavyks, bet tai jau tik smulkmena, palyginus su visomis ankstesnėmis problemomis.

Daugiau informacijos telefonu 8-602-63641.

Megė, arba šuo, be kurio nebūtų Kaimo lenciūgo

20150110_100922(1)_opt

Vakar gavus kelias nuotraukas iš Megės šeimininkų, užplūdo įvairūs atsiminimai. Megei dabar kiek daugiau nei pusantrų metų, Kaimo lenciūgui – lygiai tiek pat. Kai 2013 m. vasarą ji išvydo pasaulį, Kaimo lenciūgas egzistavo tik mintyse. Už poros mėnesių, 2013 m. rugsėjį, kai Megė su sese Mela klinikoje kapstėsi iš mirties, Kaimo lenciūgas jau turėjo griaučius, bet nežinojo, kas iš jų išaugs. Taip atėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. – diena, kai Megė su sese tvirtai pasiryžo gyventi toliau, o Kaimo lenciūgui teko išlįsti į viešumą, kad joms padėtų. Tai diena, kai šis projektas įgavo viziją, tikslus ir griežtus veiklos principus. Skaidrius principus.

Kas atsitiko ir kam reikia dėkoti, kad Kaimo lenciūgas tą dieną vis tik nusprendė gimti? Megė su Mela nebuvo vienintelės, prisidėjusios prie Kaimo lenciūgo gimimo. Gal keistai nuskambės, bet už jo gimimą ne ką mažiau reikia padėkoti ir LGGD / VšĮ Beglobis vadovei Danutei Navickienei ir keliems jai lojaliems žmonėms. Situacija buvo gana paprasta ir daugeliui iki skausmo žinoma: VšĮ Beglobis (tuomet dar žinomas kaip Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius) kaip ir kiekvieno sergančio gyvūno atveju intensyviai prašė žmonių pagalbos jų gydymui. Bėda tik ta, kad į mūsų, savanorių, prašymus nupirkti mažosioms būtino specialaus maisto sureaguota ignoravimu ir komentarų trynimu, o paprašius žmonėms pateikti ataskaitą, kiek pinigų gydymui surinkta ir išleista – mano Facebook profilį apskritai užblokavo. Taip po 3 mėn. savanorystės N. Vilnios prieglaudoje galutinai supratau, kad kažkas ten netaip. Daug kas netaip.

Kaip priešingybė Beglobiui automatiškai susidėliojo mūsų veiklos principai – įstatymų laikymasis, vieša ir detali finansinė atskaitomybė, žodžio ir nuomonės laisvė. Jokios cenzūros!

Bet grįžkime prie Megės su Mela. Vaidos klinika jas pamažu statė ant kojų, reikėjo specialaus maisto, buvo visiškai aišku, kad prieglauda jo nepirks. Teko Kaimo lenciūgą skubiai išleisti į dienos šviesą ir pagalbos mažosioms prašyti jo vardu. Pagalba atsirado, tąkart padėjo tokie gerai žinomi žmonės kaip Aurelijus Katkevičius, Elė Pranaitytė ir kiti. Surinktų lėšų užteko ir specialiam maistui, ir šiltoms ryžių košėms, kurias mažosioms vežėme į kliniką po darbų. Megė su Mela greit atsigavo, grįžo į prieglaudą, dar spėjo visus aploti, kartu pavaikyti ir viena po kitos buvo išlydėtos į naujus namus. Gerus namus. Labai gerus namus. Ir sulaukus tokių nuotraukų, suprantame, kad mūsų pastangos nenueina veltui.

Susijusios nuorodos:

GPM 2% parama benamiams gyvūnams

GPM 2% parama gyūnų globos namams

Čia tik paveikslėlis. Ataskaitą rasite atidarę šią nuorodą: http://goo.gl/ZfK6P3

VšĮ „Kaimo grandinė“, į.k., 303410406

Kodėl skirti paramą būtent šiai gyvūnų globos organizacijai?

Skiriate paramą ir norite matyti, kaip gautos lėšos panaudojamos? Tai bene vienintelis gyvūnų globos projektas Lietuvoje, kuris pateikia itin detalią finansinę ataskaitą, taigi bet kada galite pažiūrėti, kiek kam lėšų surinkta ir kiek kam išleista. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau gyvūnų globos organizacijų įsipainioja į lėšų panaudojimo skandalus ir skęsta teismuose – manome, kad tik visiškas viešumas ir atskaitomybė prieš visuomenę gali išsaugoti pasitikėjimą gyvūnų globos veiklą vykdančiomis organizacijomis.

Taip pat, kasmet pateikiame Veiklos ir Gyvūnų kaitos ataskaitas, kurias, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo pateikti visos gyvūnų globos organizacijos. Šioje ataskaitoje galite peržiūrėti, kokius darbus nuveikėme praėjusiais metais.

Kas mes tokie?

VšĮ „Kaimo grandinė“ – Gyvūnų globėjų sąraše registruota gyvūnų globos įstaiga, vykdanti bešeimininkių augintinių globą, sterilizaciją (kastraciją) ir ieškanti jiems naujų šeimininkų. Taip pat, įstaiga rūpinasi šeimininkus turinčiais, bet deramai neprižiūrimais gyvūnais, gerina jų laikymo sąlygas, vykdo sterilizacijas (kastracijas). Tokiomis priemonėmis siekiama mažinti bešeimininkių ir prastai prižiūrimų gyvūnų skaičių.

Mūsų organizacija jauna ir nedidelė, vienijanti keletą savanorių Vilniuje. Patalpų neturime, todėl gyvūnus globojame savo namuose, sergančius – veterinarijos klinikų stacionaruose.

Kaip skirti paramą?

Nuo sausios 1 d. iki gegužės 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai reikia pateikti užpildytą FR0512 v2 formą. Tai galite padaryti:

Jei paramą skirsite nuvykę į VMI, jums tereikia Inspekcijos darbuotojui pateikti mūsų paramos gavėjo kodą 303410406 arba pavadinimą VšĮ „Kaimo grandinė“.

Žemiau galite atsisiųsti pusiau užpildytą deklaracijos formą, ją atsispausdinti ir pabaigti pildyti pagal žemiau pateiktą instrukciją:

screen_2016-02-02 10-43-28

Laukeliai, kurie turi būti užpildyti (daugiau informacijos rasite VMI instrukcijoje):
1: Jūsų asmens kodas
2: Jūsų telefono numeris
3V: Jūsų vardas
3P: Jūsų pavardė
4: Jūsų adresas
5: Praėję metai, t.y., jei deklaraciją pildote 2016 metais, įrašykite 2015 ir t.t.
6S: Uždedama varnelė
E1: Įrašomas skaičius 2
E2: Įrašomas mūsų paramos gavėjo kodas: 303410406
E3: Galima palikti tuščią, galima ką nors įrašyti., pvz., benamiams gyvūnams.
E4: Įrašoma 2,00
E5: Galima palikti tuščią arba galima nurodyti, kad parama automatiškai būtų skirta penkerius metus. Tokiu atveju kitus ketverius metus deklaracijos pildyti nereiks. Tai išsamiau paaiškinta jau minėtoje VMI instrukcijoje.

Jei kartu norite skirti ir 1% paramą pasirinktai politinei partijai, papildomai pažymėkite 7S laukelį ir analogiškai užpildykite antrą eilutę:
E1: Įrašomas skaičius 1
E2: Įrašomas partijos identifikacinis numeris, jį rasite VMI puslapyje įrašę pavadinimą
E3: Galima palikti tuščią
E4: Įrašoma 1,00
E5: Paliekamas tuščias (jei norite paramą skirti tik už vienerius metus) arba analogiškai nurodomi būsimi metai.

Dažniausiai užduodami klausimai: https://www.vmi.lt/cms/apie-prasyma-fr0512

Jei kyla klausimų dėl paramos skyrimo, rašykite: mantas.malcius@gmail.com

Smurtas VšĮ Beglobis prieglaudoje Naujojoje Vilnioje

DSC_1219cr

2015 m. vasario 28 d. ilgametė Naujosios Vilnios gyvūnų prieglaudos savanorė Anželika P. ryte 9:00 atvyko į prieglaudą pavedžioti šunų. Pavedžiojusi šunį daugiau nei valandą, ėjo atgal link prieglaudos, kurioje jau matėsi būrys kitų savanorių, tarp jų ir prieglaudos vadovės Danutės Navickienės dešinioji ranka – Skirmantas R., kuris pripuolė prie 5 metus prieglaudoje savanoriavusios moters ir griebė vedžiotą kalytę Alatėją iš rankų. Anželika P., matydama, kad su prižiūrima kalyte elgiamasi grubiai, teigė sušukusi „ką jūs darote“ ir norėjusi pati saugiai įvesti augintinę į jos narvą. Bet staiga sulaukė smūgio galva į antakį. Gindamasi nevalingai pliaukštelėjo agresoriui delnu per skruostą. Užtikrinusi kalytės saugumą, nedelsdama iškvietė policiją.

Policijos pareigūnai per kelias minutes atvyko į įvykio vietą ir vizualiai konstatavo sumušimą – Anželikos antakis buvo stipriai paraudęs, nors ir neprakirstas. Į policijos komisariatą nenorėjęs vykti kaltininkas, rašydamas pasiaiškinimą, neneigė fakto, jog trenkė savanorei, bet teigė, jog smūgis buvo netyčinis ir jis į Anželikos antakį savo galva atsitrenkė „netyčia paslydęs“. Tiesa, akivaizdžiai matėsi, kad Skirmantas vis dar savęs nekontroliavo ir net policijos pareigūnų akivaizdoje nesusilaikė nuo replikos su rusišku keiksmažodžiu: „O ko tu čia žiūri, ****“. Taip pat, bandė policininkams rodyti savo sumuštą žandą, bet šie jame neįžvelgė net menkiausio paraudimo.

Tuo tarpu šalia buvusi prieglaudos vadovė Danutė Navickienė šioje situacijoje didžiausią problemą matė kitur: skundėsi policijos pareigūnams, kad ilgamečiai gyvūnų prieglaudos savanoriai savavališkai įėjo į prieglaudos teritoriją ir išsivedė pasivaikščioti prieglaudos šunis. Tiesa, argumentuotai paaiškinti, kodėl prieglaudos šunis savanoriams vedžioti draudžiama, nepajėgė. To negalėjo suprasti ir šalia buvę kiti asmenys. Negalėjo jie patikėti ir tuo, kad toks visą laiką santūrus ir ramus vyriškis galėjo trenkti moteriai.

Į policijos komisariatą pareiškimo rašyti nuvykusi moteris, prisipažino, kad šis smūgis nenustebino – agresorius pastaruoju metu su ja nuolat kalbėdavo pakeltu tonu, o prieš mėnesį netgi buvo žodžiu pagrasinęs susidoroti. Ji nujautė, kad, radęs progą, vyriškis tikrai gali jai trenkti, nors net jos artimiausi draugai savanoriai, puikiai pažinoję abi konflikto puses, nuolat kartojo, kad šis tikrai neišdrįsiąs to padaryti prie kitų žmonių.

140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Šeštadienio įvykis – galimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pažeidimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė. Visgi nukentėjusioji savanorė teigė neplanuojanti kreiptis į teismą dėl šio sveikatos ir psichologinės būklės sutrikdymo, nes taip pridarytų didelių nemalonumų valstybės tarnautoju Žemės ūkio ministerijoje dirbančiam Skirmantui R. Savanorė tikisi, kad kelią tolesniam smurtui pavyks užkirsti policijos lygmeniu – ji policijos paprašė pasikalbėti su pažeidėju ir išaiškinti, jog toks elgesys yra nederamas, už jį gresia rimta atsakomybė.

Apie incidentą sužinoję kai kurie savanoriai ir kiti prieglaudos veiklą sekantys asmenys neslėpė pasibaisėjimo dėl to, kas vyksta pastaruoju metu teismų ir skandalų krečiamoje prieglaudoje. Daugelio manymu, tokiu elgesiu bandoma įbauginti prieglaudos vadovybę kritikuojančius ir įvairius pažeidimus nagrinėjančius buvusius ir esamus savanorius. Reikia pripažinti, kad šis tikslas pasiektas: po šeštadienio incidento ne vienas savanoris nusprendė daugiau pavieniui nebevykti į prieglaudą bijodamas dėl savo saugumo. Lygiagrečiai planų artimiausiu metu apsilankyti prieglaudoje atsisakė ir keli gyvūnus paremti planavę žmonės, kurie sutiko vietoje to aplankyti keturkojus, iš prieglaudos iškeliavusius pas laikinus globėjus. Rėmėja Sigita retoriškai tepaklausė: „Jei su žmonėm taip elgiasi, tai kaip su gyvūnais?!“

PAPILDYMAS (2015-04-03)

Policijos nutarimas dėl vieno iš VšĮ Beglobis vadovų Skirmanto Ramoškos smūgio savanorei į galvą (fotokopija): https://drive.google.com/file/d/0B-GZq0wo8lXNNGpyVmFEOTZpbjA

Kaip jau minėta anksčiau, Skirmantas policijai teisinosi neva netyčia paslydęs. Visgi tai nėra tiesa, nes:

  • Netyčia kitam į galvą trenkęs žmogus visų pirma atsiprašytų. Tai nepadaryta iki šiol.
  • Netyčia kitam trenkęs žmogus prie policijos rusiškais keiksmažodžiais nesisvaidytų.
  • Netyčia kitam trenkęs žmogus, girdėdamas, kad kviečiama policija, bandytų užglaistyti konfliktą iki jai atvykstant.
  • Paslydus netyčia trenktis galva į bet kokį objektą ir esant neapsvaigus yra fiziškai neįmanoma, nes žmogus instinktyviai saugo savo galvą.
  • Norint paslysti ir trenktis galva į kitą žmogų, reikia bent kiek slysti – incidento metu Skirmantas stabiliai stovėjo ant žemės ir tai matė ne vienas žmogus.
  • Ar kada nors esate stipriai netyčia paslydę į priekį? Gamta surėdė žmogų taip, kad dėl savo kūno sandaros jis slysta atgal (nugara).
  • Problematiška paslysti ir ant šviežio sniego, po kuriuo nėra nė kiek ledo.

Dar labai įdomiai atrodo ir Skirmanto teiginys, kad susirinkimo metu Anželikai panaikintas savanorės statusas. Kaip įmanoma panaikinti savanorio statusą? Jo niekas nesuteikia – niekas ir nepanaikina. Ypač žinant tai, kad pats savanorio statusas, jo įgijimas ir netekimas teisės aktuose nebuvo apibrėžtas. Panašu į bandymą nukreipti incidento esmę į šoną – savanorio statuso buvimas ar nebuvimas nėra pagrindas žmogui trenkti į galvą.

Kaip rašo policija, su Skirmantu Ramoška pravestas profilaktinis pokalbis, kurio metu vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. jis įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Iš patikslinimo medžiagos matyti, kad Skirmanto Ramoškos veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., požymių.

Skirmantai, trenkti moteriai NĖRA vyriška. Vyriška būtų prisipažinti klydus ir atsiprašyti, bet panašu, kad jums tam vyriškumo nepakanka. Visgi visi tikisi, kad policijos profilaktinio pokalbio užteko ir N. Vilnios prieglaudoje nuo jūsų ateityje nenukentės nei savanoriai, nei gyvūnai.

Susijusios nuorodos:

VšĮ Beglobis nubaustas už atmestiną gyvūnų priežiūrą, praneša VMVT

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog nubaudė liūdnai pagarsėjusią Naujosios Vilnios prieglaudą, kurioje ilgokai savanoriavome, ir pareikalavo LGGD / VšĮ Beglobis vadovę skubiai šalinti gyvūnų laikymo pažeidimus. Žinoma, kas iš tų baudų – juk jos bus apmokėtos iš GPM paramos ir žmonių paaukotų lėšų. Visgi, gal toks lėšų grąžinimas į valstybės biudžetą ir nėra blogas dalykas – jų naudojimas gyvūnų reikmėms pastaruoju metu kelia daug klausimų. Čia norisi tik pacituoti VMVT atstovės žodžius:

„Gaila, kad per pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, kuris buvo suteiktas gyvūnų globėjams ir globos namams pasiruošti naujajai tvarkai ir įgyvendinti būtinus minimalius reikalavimus, vis dar atsiranda tokių piktavalių pažeidėjų. Net ir žinodami savo pareigas, jie nesirūpina suteikti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas, o, prisidengdami gyvūnų globa, siekia užsitikrinti paramos gavėjų statusą ir rinkti paaukotas lėšas“, – teigė R. Sirutkaitytė.

– Kokie dar gyvūnų laikymo pažeidimai, viskas ten gražu ir tvarkinga, – sakysite jūs? O bet kuris ilgametis prieglaudos savanoris jums galės knygą parašyti, nors kiek paskaitęs gyvūnų laikymo reikalavimus. Papasakos ir apie „šildomus“ kiaurus vagonėlius, kuriuose žiemą užšąla vanduo, ir kuriuose dienas leido vėliau sunkiai Parvo virusu susirgę Amajukai, kurių gydymui stacionare iš pradžių neatsirado pinigų, o vėliau jau buvo šaukštai po pietų. Pagūžčios pečiais savanoris ir išgirdęs sąvoką „dezinfekcijos priemonės“, metų metus tokių dalykų jo akys nematė, nebent nupirkdavo pats. Pasvajos ir apie reikalavimuose nurodyto ploto narvus / voljerus šunims, kurie per parą gauna vos kelias minutes pasilakstymo ir visą gyvenimą leidžia gana ankštuose plotuose, o vagonėliuose esantys dažnai ir saulės šviesos nepamato. Kiekvienas paminės ir varganus voljerus, pro kuriuos patinai nuolat nosis vieni kitiems pagražina. Merginos pasibaisės po teritoriją drąsiai net vidury dienos belakstančiomis žiurkėmis, kurios gali platinti ligas ir parazitus. Netvarkinga ir pavojinga elektros instaliacija, laidai kai kur nevengia sukibirkščiuoti, o vagonėliuose kartais tik per atsitiktinumą pavyksta išvengti nelaimių, kai jaunikliai sugalvoja vieną kitą laidą pagraužti. Žiemą ir vasarą gyvūnams tenka pabūti ir be geriamojo vandens, nes darbuotojų nėra, o savanoriai užbėga tik kartą per dieną – žiemą vanduo užšąla, vasarą tiesiog greit išlakamas. VMVT rašo, kad ir katės gyvena ne rojuje, iš jų laikymo patalpos sklinda amoniako kvapas – nesistebiu, juk patalpos nevėdinamos, o savanoriai paprastai užsuka tik kartą per dieną. Ir čia tik dalis opiausių problemų, įvairūs savanoriai dar ne tiek pripasakotų.

Pažeidimus visi savanoriai suprastų ir susispaudę tvarkytųsi, tą iki šiol ne vienerius metus ir darė, bet prieglaudos vadovė neseniai pareiškė, kad turi pakankamai resursų, jog gyvūnais ir pačia prieglauda tinkamai pasirūpintų, nors iš VMVT komentaro susidaro įspūdis, kad nesirūpina. Ne gana to, pažeisdama įstatymus, vadovė atsisako visuomenei pateikti informaciją apie valdomų gyvūnų globos įstaigų finansinę būklę. Šiame kontekste nemažai klausimų kelia ir į Vilniaus miesto tarybą kandidatuojančios prieglaudos vadovės metinė turto ir pajamų deklaracija, kurioje matosi gana vidutinės pajamos ir santykinai solidžios santaupos, kurios ne vienam žmogui sukėlė įvairių abejonių. Deja, jų neskubama sklaidyti pateikiant metines ataskaitas, kaip to reikalauja Viešųjų įstaigų ir Asociacijų įstatymai. Ne gana to, už nepatogius klausimus, reikalavimus deramai rūpintis gyvūnais ir vadovės kritiką iš prieglaudos išvarytas ne vienas ilgametis savanoris, pakeistos spynos. Tik dėl šių sunkiai suvokiamų sprendimų informacija apie įsišaknijusias prieglaudos problemas ir pradėjo lįsti į viešumą, juk iki tol tyliai rūpinomės šunimis ir prieglaudos viduje bandėme kalbėti su vadove, gynėme ją teismuose ir viešojoje erdvėje, bandėme savais keliais rūpintis prieglaudos augintinių gerove, bet galiausiai už visa tai mums parodytos durys. Pasakoti galima dar daug ir ilgai, bet gal palikim kai kuriuos dalykus neviešintus, kad žmonės galutinai nepakrauptų.

Susijusios nuorodos:

Amaja jau pas globėjus

Amaja pas globėjus

Amaja šiandien paliko kliniką ir iškeliavo pas globėjus. Jaučiasi puikiai, dūksta su pora kitų likimo draugų. Palikome besivaikančius viens kitą po didžiulę teritoriją.

Dėkojame klinikai 8 drambliai už šaunų gydymą ir pooperacinę priežiūrą, Tautmilės prieglaudai ir kitiems už paramą maistu, geriems žmonėms už būdos pervežimą, taip pat, visiems, kurie padėjo apmokėti Amajos gydymo išlaidas: Jūratei, grožio namams WonderTime ir krovinių pervežėjams Transerdvė. Ir, žinoma, visiems tiems, kurie įvairiais kanalais platino ir tebeplatina informaciją apie Amają ir toliau ieško jai gerų galutinių namų.

LGGD ir VšĮ Beglobis vadovė reikalauja nebesirūpinti prieglaudos gyvūnais

Iš Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus ir VšĮ Beglobis vadovės Danutės Navickienės gavome raštą, kuriame reikalaujama nebeplatinti gyvūnų dovanojimo skelbimų, o savanorių pastangos skaidriai padėti prieglaudos gyvūnams yra įvardijamos kaip sukčiavimas. Žemiau pateiktas D. Navickienės rašto tekstas (su pataisytomis rašybos ir skyrybos klaidomis) ir mūsų nuomonė apie tai, kas vyksta prieglaudoje.
Navickienės raštas (PDF)


Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius
VšĮ „Kaimo grandinė” direktoriui
Mantui Malciui

Dėl informacijos pateikimo visuomenei

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrių (toliau – Draugija) atsitiktinai pasiekė informacija, kad nuo 2015 m. sausio 3 d. „Kaimo lenciūgo“ puslapyje internete yra pateikta informacija apie tai, kad VšĮ Kaimo grandinė, įstaigos kodas: 303410406, (toliau – Kaimo grandinė) renka 2 proc. GPM į savo banko sąskaitą, o surinktas lėšas ketina skirti paramai gyvūnams. Informacijoje nurodoma, kad Kaimo grandinė savo globojamų gyvūnų neturi, todėl visą paramą planuoja suteikti gyvūnams, esantiems Draugijos prieglaudoje adresu Skydo g. 44A, Vilniuje (toliau – prieglauda). Minėtame puslapyje yra įkeltos daugelio šunų, esančių prieglaudoje, nuotraukos ir jų aprašymai. Draugijai yra žinoma, kad Kaimo grandinės vadovas M. Malcius be „Kaimo lenciūgo“ administruoja ir savo asmeninį interneto puslapį, taip pat Kaimo lenciūgo bei asmeninę Manto Malciaus facebook paskyras, kuriuose taip pat randama įvairios informacijos apie Draugijos gyvūnus.
Pabrėžiame, kad visi gyvūnai, esantys prieglaudoje, yra globojami Draugijos, t.y., Draugija aprūpina gyvūnus maistu, esant reikalui, užtikrina būtiną veterinarinę priežiūrą, išlaiko prieglaudą – gyvūnų gyvenamąją vietą – apmoka sąskaitas už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą.
Kadangi daugelis Kaimo lenciūgo puslapyje aprašomų gyvūnų priklauso Draugijai, ji už juos yra atsakinga, priima sprendimus, susijusius su minėtais gyvūnais, Draugija mano, kad Kaimo grandinės paramos rinkimas į savo banko sąskaitą, t.y., sau yra nepriimtinas Draugijai, prieštarauja jos interesams, kenkia Draugijos gyvūnų gerovei. Pateikta informacija apie ketinimą visas lėšas skirti ne Kaimo grandinės globojamiems, o Draugijos gyvūnams klaidina visuomenę, įneša sumaištį. Tokios informacijos viešinimas be Draugijos sutikimo, jos visiškai neinformavus, kelia įtarimų apie siekį pasipelnyti kitų sąskaita ir suvokimą, kad tai yra nesąžiningas veikimas – sukčiavimas.
Dėl minėtų priežasčių Draugija reikalauja nedelsiant iš Kaimo lenciūgo interneto puslapio, kuris nurodomas kaip oficialus Kaimo grandinės puslapis, pašalinti bet kokią tiesioginę ar sietiną informaciją su Draugijos globojamais gyvūnais: nuotraukas, aprašymus, informaciją apie paramą Draugijai, prieglaudos adresą ir t.t. Taip pat prašome kituose Jūsų administruojamuose interneto puslapiuose be Draugijos žinios niekada netalpinti minėtos informacijos apie Draugiją ar jos globotinius. Kai Draugija manys esant reikalinga ir ketins pasinaudoti Jūsų administruojamais interneto puslapiais ar kita galima pagalba, pati būtinai iš anksto kreipsis į Jus.


ATSAKYMAS

Gal ir neverta atsakinėti į jūsų reikalavimą, bet pasistengsiu žmonėms suprantama kalba atsakyti, kas čia per situacija, kad visi suprastų:

  1. VšĮ „Kaimo grandinė”, o tiksliau – jos pirmtakas Kaimo lenciūgas įkurtas kaip jūsų prieglaudos, esančios Skydo 44A, su šunimis dirbančius savanorius vienijantis projektas. Jis įkurtas dar 2013 m. rugsėjį, ir jūs, be abejo, ne vėliau kaip 2013 m. spalio mėnesį apie jį sužinojote. Keista, kad jo veikla pradėjo kliūti tik dabar. Klaidinga teigti, kad informacija apie Kaimo lenciūge esantį turinį jus pasiekė „atsitiktinai”, nes nuolat jame lankėtės ir kopijavote skelbiamą turinį (gyvūnų dovanojimo skelbimus).
  2. Kaimo lenciūgo paskirtis buvo kurti ir skleisti informaciją apie prieglaudoje esančius gyvūnus. Taip pat, pagal galimybes, užtikrinti deramą pasirūpinimą prieglaudos šunimis tiek, kiek to nepadarėte jūs kaip vadovė. Pripažinkite, kad iki pat 2015 m. kasdienė šunų priežiūra, aprūpinimas vandeniu ir savalaikis šunų patekimas pas veterinarus buvo ne jūsų rūpestis, o savanorių sąžinės klausimas.
  3. Kaimo lenciūgas aktyviai neieškojo finansinės paramos ir turi tik minimalias įplaukas, kurios daugiausiai buvo skirtos gyvūnų priežiūrai, organizuoti ir dalinai apmokėti jų gydymą. Lėšos konkretiems gyvūnams nebuvo renkamos, išskyrus keletą atvejų, kai į mus kreipėsi žmonės, kuriems nesuprantamas jūsų veiklos modelis ir kurie prašė panaudoti pinigus prieglaudos gyvūnams taip, kad jie nepasiektų jūsų kaip vadovės. Prašymai buvo įvykdyti, žmonėms pateikta informacija apie lėšų panaudojimą.
  4. Taip, mūsų svetainėje yra mūsų savanorių padarytos šunų (ir kelių kačių) nuotraukos bei aprašymai (t.y., autoriniai darbai), kuriuos jūs iki pat 2015 m. kopijavote ir platinote savo svetainėje ir Facebook paskyroje, ir neįžvelgėte jokių problemų. Informacijos apie globojamus gyvūnus platinimas yra nurodytas VMVT reikalavimuose, prie kurių įgyvendinimo mes ir prisidėjome, nes norėjome ir tebenorime kuo greičiau surasti savo prižiūrimiems augintiniams ATSAKINGUS šeimininkus.
  5. Kad prieglaudos gyvūnai priklauso LGGD prieglaudai, aiškiai nurodyta ir mūsų kuriamuose ir platinamuose skelbimuose. Visgi nei šunų nuotraukos, nei aprašymai jums nepriklauso ir gali būti laisvai platinami neredaguojant, nes mes dėl to neprieštaraujame.
  6. Teiginys, kad mūsų veikla kenkia Draugijos gyvūnų gerovei, yra visiškai klaidingas ir tą gali patvirtinti tiek prieglaudos savanoriai, tiek veterinarijos gydytojai, su kuriais nuolat bendraujame veždami gydyti prieglaudos gyvūnus, tiek kiti mūsų veiklą sekantys asmenys.
  7. Svetainėje keliose vietose labai aiškiai parašyta, ką projektas daro ir kuo rūpinasi, todėl teigimas, kad klaidiname visuomenę ar keliame sumaištį, yra iš piršto laužtas.
  8. Mintys apie mūsų galimą sukčiavimą ir bandymą pasipelnyti irgi yra visiškai niekuo nepagrįstos. Anaiptol – pateikiame itin detalią viešą finansinę ataskaitą su išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijomis. Ataskaitos struktūra sudaryta taip, kad veiklos skaidrumą gali lengvai patikrinti bet kuris žmogus, ir iki šiol nesulaukėme nei vieno rėmėjo skundo ar bent užklausos dėl veiklos skaidrumo.
  9. Reikalavimas pašalinti jums nepriklausantį turinį (nuotraukas ir aprašymus) yra visiškai nesuprantamas ir akivaizdžiai žalingas prieglaudos gyvūnams, nes siekiate sumažinti informacijos sklaidą apie prieglaudoje esančius keturkojus, o tai akivaizdžiai kertasi su VMVT reikalavimais platinti informaciją apie globojamus gyvūnus.

Papildomai noriu pažymėti:

  1. Jūs pažeidžiate Asociacijų įstatymo 10 str. ir Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str., kurių pagrindu atsisakote pateikti privalomas viešinti metines savo vadovaujamų įstaigų – Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus ir VšĮ „Beglobis” – ataskaitas, kuriose turėtų pasimatyti minėtų įstaigų finansinė būklė ir dėl to keliate pagrįstų abejonių dėl jūsų veiklos.
  2. Mums taip pat kelia abejonių tai, kad prisidengdama LGGD Vilniaus skyriaus įdirbiu ir veikla, iš savo valdomų informacijos sklaidos priemonių prieš maždaug metus pašalinote informaciją apie LGGD VS rekvizitus (t.y., nebepateikiate informacijos apie LGGD VS banko sąskaitas ir įstaigos kodą, kuris būtinas GPM paramai skirti) taip, savanorių manymu, sąmoningai skurdindama šią organizaciją ir nukreipdama gaunamas pajamas į jūsų asmeniškai įsteigtą VšĮ „Beglobis”, kuri, mūsų manymu, gali pažeisti Viešųjų įstaigų įstatymo 13 str. 10 punktą, nurodantį, kad gautos lėšos turi būti panaudotos rėmėjų nurodytiems konkretiems tikslams.
  3. Taip pat, atsižvelgiant į 2015-01-17 įvykusį dalies savanorių susirinkimą ir jame išsakytus reikalavimus daliai su gyvūnus dirbančių savanorių grąžinti prieglaudos raktus ir daugiau nebepadėti gyvūnams (įskaitant vieną šunis vedžiojusią savanorę, kurią išvarėte grasindami policija), manome, kad jūsų veiklos tikslas nėra (o gal niekada ir nebuvo) gyvūnų gerovė ir keturkojai galimai yra tik priemonė kitiems, mums nežinomiems, tikslams pasiekti.
  4. 2015-01-24 pakeitėte prieglaudos durų spyną ir taip nepagrįstai užkirtote kelią nemažai daliai ilgamečių savanorių pasirūpinti prieglaudos gyvūnais taip, mūsų nuomone, vienaprasmiškai jiems kenkdami.
  5. Taip pat, dalis esamų ir buvusių savanorių mano, kad jus kaip vadovę kažkas kontroliuoja, kad jūs savarankiškai nebepriimate su valdomų organizacijų veikla susijusių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad jūsų vardu nuolat kalba ir sprendimus priima jūsų draugas S.R., o jūs tik pritariamai tylite, manome, kad faktiškai organizaciją valdo jis arba kitas, mums nežinomas, asmuo.
  6. Taip pat esame sunerimę dėl jūsų svetainę beglobis.com ir prieglaudos facebook paskyrą administruojančių asmenų veiklos blokuojant asmenis (tiek savanorius, tiek pašalinius), pagrįstai klausiančius apie prieglaudos veiklą, tikslus, finansinę būklę ir gyvūnus. Taip apribojama žodžio ir nuomonės laisvė, be to, mūsų manymu, nepagrįsta cenzūra turėtų būti nesuderinama su viešąjį interesą tenkinančių įstaigų veikla.
  7. Be to, per susirinkimą iš jūsų ir minėtų jums lojalių narių išgirsti kaltinimai, kad sunkų fizinį darbą prieglaudoje nuolat dirbantys savanoriai dirba per mažai ir yra nepagrįstai kaltinami dėl kai kurių augintinių mirčių, yra nesuprantami savanorišką veiklą atliekančių asmenų atžvilgiu ir žemina jų bandymus padėti gyvūnams.
  8. Taip pat, minėtų jūsų komandos narių išsakyta nuomonė, kad kasdienę gyvūnų priežiūrą atliekančių savanorių nuomonė dėl gyvūnų, kuriais jie rūpinasi, padovanojimo ir tolesnio likimo yra ne jų reikalas, yra žalinga, nutraukianti ryšį su prižiūrimais gyvūnais, skaudinanti savanorius ir žalojanti juos psichologiškai.
  9. Be to, mums nepriimtina tai, kad net savanorių akivaizdoje jūsų prieglaudos sargė nevengia spirti sunkiai sergantiems šunims (Pluto ir Alatėjos atvejai).
  10. Taip pat, mums nesuprantama, kodėl prieglauda vis dar primena lūšnyną, nors, mūsų žiniomis, gyvūnų sąskaita sukauptos milžiniškos sumos bankų sąskaitose. Jūsų vadovaujama prieglauda juda į priekį tik Holiday Inn (ačiū jiems, kad paaukojo ne pinigus, o realius darbus) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (nes nuolat baksnoja jums į šiurkščiai pažeidžiamas gyvūnų laikymo taisykles) dėka.
  11. (Papildymas 2014-02-08). Įstatymų pažeidimų, slepiant jūsų valdomų įstaigų LGGDVS ir VšĮ Beglobis ataskaitas, kontekste gana įdomiai atrodo jūsų kaip vadovės asmeninė turto ir pajamų deklaracija, kurioje nurodote, jog gaunate vos didesnes nei vidutines pajamas, bet sugebėjote sukaupti turto už beveik ketvirtį milijono litų, iš kurių net 111 tūkst. litų deklaruojate kaip santaupas grynaisiais pinigais.

Atsižvelgiant į pastarojo meto jūsų veiksmus, manome, kad siekiate per giliai jūsų veikloje besikapstančius savanorius įbauginti ir, darydami spaudimą, pasiekti, kad jie pasitrauktų iš prieglaudos veiklos. Tiesa, neaišku, kas jums labiausiai kliūna: ar kad prašome laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, ar kad per giliai nagrinėjame, kas vyksta su gyvūnams paaukotais pinigais, ar kad prašome gerbti savanorius, ar kad reikalaujame gyvūnus gydyti ir pirkti ligoniams specialų maistą, vaistus?

Ir galiausiai trumpai ir jau visiems suprantama kalba dalies prieglaudoje dirbančių savanorių vardu pasakysiu:

Danute, ilgą laiką mes visai neblogai sutarėme, jūs susirinkdavote pinigus už gyvūnus, jų nelaimes, dalį jų skirdavote patiems gyvūnams ir užtikrindavote, kad būtų sumokama už veterinarines paslaugas, maistą ir visa kita. Kadangi tik žadėjote legaliai įdarbinti nors vieną žmogų, bet iki šiol tam pinigų vis „nerasdavote”, mes bėgiodavome po darbų ir tiems gyvūnams atiduodavome beveik visą savo laisvą laiką, valydavome jų narvus, vedžiodavome, veždavome į klinikas, virdavome košes, šukuodavome, lopydavome skylėtas supuvusias būdas, vaikydavome žiurkes, be to, ieškodavome savo prižiūrimiems keturkojams gerų namų, važiuodavome tikrinti, ar jiems tikrai viskas gerai, ar jie turi šiltas būdas/namus, ar tikrai prie grandinių nepririšti… Mes netgi sugebėjome surinkti šiek tiek pinigų, kad apmokėtume dalies gyvūnų gydymą ir tikėjomės surinkti pakankamai, kad užtektų ir jų gydymui, ir maitinimui (t.y., jums dėl to nereiktų patirti jokių išlaidų, ir mums visai nesvarbu, kur tas galimai milžiniškas sukauptas pinigų sumas planuojate padėti, mums tie pinigai buvo neįdomūs, buvome linkę tikėti, kad jie tikrai skirti dideliems projektams ir taupomi (tebūnie), mums tik rūpėjo, kad gyvūnams būtų saugu ir nieko netrūktų).
Bet staiga jūs pradėjote rašinėti raštus ir svaidytis grasinimais, reikalauti pasišalinti iš prieglaudos veiklos, kaltinti, kad per mažai dirbame ir padarome, spjovėte į mūsų nuomonę dėl gyvūnų likimų, jūsų lūpose dažniau girdimas žodis „pinigai” nei „gyvūnas”. Jūs ir keli jums aiškiai įtaką darantys žmonės sužvėrėjo kitų atžvilgiu. Negaliu suprasti, kas už viso to slepiasi, ir ką jūs darote/padarysite su gyvūnams skirtais pinigais, bet bijau, kad įvyks kažkas, ko įvykti neturėtų.

Dauguma savanorių mielai atiduotų jums raktus ir skubiai neatsisukdami pasišalintų iš prieglaudos (ko jūs ir prašote/reikalaujate), nes jau pavargo nuo jūsų nuolatinio negatyvo, nuolatinio rėkimo ant paskutines jėgas ir laiką gyvūnams atiduodančių žmonių. Man iki dabar ausyse tebeskamba vienos kačių savanorės žodžiai prie dėžėje vėlai vakare atneštų kačiukų: „Danutė rėks, bet reikia paimti, ką su jais vargšais daryti”, nekalbu jau apie kartais pasitaikančius priekaištus, kad per daug išleidžiama gydant šunis, kad mėnesį zyziama nupirkti sergantiems šunims specialaus maisto, kurio reikėjo jau prieš mėnesį. Per pakankamai ilgą laiką prieglaudoje negirdėjau, kad kada bent vienam savanoriui pasakytumėt gerą žodį, kad pagirtumėt už atliktus darbus, kad padėkotumėt už skiriamą laiką. Ne. Jūs tik ieškote prie ko prikibti, šaukiate, kad kažko nespėjame padaryti. Kartais esame pervargę ir nebeturime jėgų padaryti dar daugiau. Ir jeigu toks niekšas, kaip Mantas Malcius, duoda jums su Skirmantu, Akvile ir Gina kelią išsikalbėti, išsirėkti ir tik pasišypso, suprasdamas, kad veltis į ginčą beprasmiška, tai jautresnės merginos ir moterys po pokalbių su jumis pusę dienos praverkia ir nakty užmigti negali. Ir taip, jie jau seniai būtų spjovę į viską ir pasitraukę iš jūsų organizacijos veiklos. Bet… Bet jie jaučiasi įsipareigoję gyvūnams – draugams – ir negali jų be sąžinės graužaties jums palikti, nes žino, kad be jų niekas tais draugais deramai nepasirūpins.

Mes sukam galvas, kaip užtikrinti, kad jais kasdien būtų bent minimaliai pasirūpinta, nesvarbu, kad VMVT reikalavimai vis tiek grubiai pažeidžiami, mes sukam galvas, kaip suorganizuoti jų savalaikį nuvežimą į klinikas, mes ir važiuojam aplankyti sveikstančių, mes valom jų užterštus, prasmirdusius narvus, šluojam jų sudraskytus čiužinius, lopom prapuvusias ar jų pačių sugraužtas būdas, kraunam sausus šiaudus žiemą, kad būtų šilta, mes bandom juos palepinti pačių išvirtomis košėmis, mes su jais pažaidžiame, pašukuojame, pakalbame, pabėgiojame. Mes, rizikuodami savo sveikata, puolame jų skirti, kai susipeša tarpusavyje. Mes ir ašarą nubraukiam, kai šie vis tik numiršta nuo senatvinių ligų ar laiku nesulaukę vizito pas veterinarus, būna juk ir taip, visko nebesuspėjam. Deja, jūsų pačios akyse meilė gyvūnams užsiliepsoja tik bendraujant su potencialiais paramos teikėjais. Bet tai nėra labai blogai, visgi gyvūnams pinigų reikia.

Galite pradėti rašyti raštą su grasinimais skųsti šį įrašą dėl šmeižto ir reikalauti jį pašalinti, tai mokate puikiai. Deja, tokie grasinimai nutildo ne visus, nes to, ką gali patvirtinti būrys žmonių, šmeižtu nepavadinsit. Tai, kad galite cenzūruoti žmones savo valdomuose informacijos sklaidos kanaluose, nereiškia, kad esate visagaliai. Jei cenzūros lipduką užklijavote ant vieno šaltinio, srovė prasiverš pro tris kitus. Informacijos sklaida šiais laikais nesuvaldoma ir, jums skaitant šį įrašą, jis jau tikriausiai pasiekė daugybę žmonių, informacija buvo kažkur perkopijuota, persiųsta ir kitaip išsaugota/išplatinta. Jūs vadovaujate viešajį interesą turinčiai užtikrinti įstaigai ir tai yra neišvengiama.
Net jei jums pavyktų pasiekti savo tikslą ir per stebuklą sunaikinti šį sąžiningai veikiantį projektą, viena jo funkcija jau iš dalies įvykdyta negrįžtamai. Informacijos sklaida yra nesustabdoma ir, jei ne mes, tai atsiras kitų žmonių, kurie neleis jums ramiai daryti, ką darote. Vienus teisybės ieškotojus įveikėte, bet su visais neprikovosite ir nesusidorosite.

Manau, kad jūsų veikla pasiekė tokią sunkiai protu suvokiamą ribą, kad neišvengiamai teks kreiptis į tam tikras institucijas, kad patvirtintų arba paneigtų minėtas abejones ir išreikalautų, kad jūs laikytumėtės įstatymų ir užtikrintumėte deramą gyvūnų priežiūrą.

Pabaigai noriu pacituoti vieną labai protingą ir dabartinę situaciją atspindinčią frazę, kurios pirmus tris etapus jūs jau nuosekliai pasiekėte:

First they ignore you, then they laugh at you, then they fight you, then you win.

Linkiu, kad ketvirtasis etapas neišsipildytų ir aš likčiau pralaimėtoju. Deja, jūs taip pat, nes anksčiau ar vėliau vis tiek visi keturi sprogsite nuo jumyse susikaupusios neapykantos visam pasauliui. Laimės gyvūnai ir jiems pasirengę padėti žmonės. Jei ne dabar, tai vėliau. Bet laimės, ir aš prie to prisidėsiu.

Ir mieli, Danute ir Skirmantai, aš net nepykstu ant jūsų dėl viso to, ką žalingo  jūs pastaruoju metu darote gyvūnams. Ne. Pyktis ir rėkimas yra silpnųjų savybė. Man tik labai gėda dėl savęs paties, kad nors ir nestipriai, bet tikėjau, kad jums vadovaujant, įmanoma rūpintis benamiais gyvūnais. Gėda, kad užsimerkiau prieš jūsų veidmainystes, prieš visa tai, ką kelis kartus per savaitę lankydamasis prieglaudoje, matydavau jus darant, rėkiant ant savanorių, pašalinių. Gėda, kad gindamas jus, nepelnytai užsipuoliau kitus žmones ir pridariau kvailysčių. Gėda, kad buvau toks kvailas, o gal durnas – juk taip mane dar 2013 m. pavadinote kitų savanorių akivaizdoje. Bet tai jau praeitis. Rožinė skraistė, nors ir murzina ir suplyšusi, bet jau nukrito nuo mano (ir ne tik mano) akių. Ir aš jau pripažinau klydęs. Galbūt kažkada ateis laikas, kai ir jums užteks drąsos prisipažinti klydus ir visų atsiprašyti.


Papildomiems pasiskaitymams kitų savanorių mintys ir teismo sprendimas:

Informacinis pranešimas dėl vykdomos veiklos

Naujieji metai atnešė ne tik naują valiutą, kurią nesąžiningai perskaičiavo ne santykiu 1:1, bet ir tam tikrų pokyčių šio projekto veikloje.

Visų pirma, informuojame, kad praėjusių metų pabaigoje buvo užregistruota Viešoji įstaiga „Kaimo grandinė“, kuriai šis projektas ir perduodamas. Tai reiškia, kad projektui atsiveria didesnės galimybės padėti benamiams gyvūnams, taip pat projektą akyliau prižiūrės valstybinės institucijos, o tai reiškia, kad sulauksite dar daugiau skaidrumo. Bet juk jo ir taip netrūko, tiesa?

Visų antra, dėl pasikeitusio juridinio statuso ir valiutos, sukurta naujos formos finansinė ataskaita, ją galite peržiūrėti paspaudę čia. O jei tiksliau – nuo šiol matysite net dviejų pobūdžių finansines ataskaitas. Tiek senojo pobūdžio detalią pajamų ir išlaidų ataskaitą, tiek ir kitu pjūviu tą pačią informaciją atvaizduojančią buhalterinę ataskaitą, kurią panašia forma pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, privalo viešai skelbti visos viešosios įstaigos, bet nusižengdamos Įstatymo 12 straipsniui to nedaro.
Iki 2015 m. surinktų lėšų likutis, be abejonės, perkeltas į naująją ataskaitą kaip fizinių asmenų parama.

Visų trečia, su viešąja įstaiga atkeliauja ir nauja banko sąskaita, į kurią nuo šiol renkamos lėšos gyvūnams:

  • Gavėjas: VšĮ „Kaimo grandinė“, įstaigos kodas: 303410406
  • SwedBank sąskaita: LT16 7300 0101 4151 6269
  • Swedbank SWIFT kodas: HABALT22

Ketvirta, dėl tam tikrų neapibrėžtų pastabų norime pabrėžti, kad Kaimo lenciūgas pats savaime nėra gyvūnų prieglauda ir tiesiogiai priklausančių gyvūnų neturi. Ši informacija papildomai įrašyta pagrindiniuose svetainės puslapiuose, o prie gyvūnų dovanojimo skelbimų papildomai aiškiai prirašyta, kas yra tiesioginis jų globėjas. Atsiprašome, jei bent vienas skaitytojas buvo suklaidintas.
Taip pat informuojame, kad projektas nerenka lėšų konkretiems gyvūnams, bet paskirsto jas tiems benamiams gyvūnams, kuriems labiausiai reikia gydymo, maisto ar kitų reikmenų. Tą puikiai galite matyti finansinėje ataskaitoje ir šios svetainės naujienų įrašuose.

2015-iais metais planuojame toliau rūpintis Lietuvos gyvūnų globos draugijos globojamais šunimis, sterilizuoti keletą laukinių kačių ir vykdyti kitus pradėtus darbus net, jei negeri žmonės bandys kaišioti pagalius į ratus, nes matome žmonių palaikymą ir keturkojų draugų akyse blizgantį pasitikėjimą. O ir patys tikime, kad projekto veiklos principai yra tinkami, teisingi ir verti tęstinumo.

“You may never know what results come of your actions, but if you do nothing, there will be no results.”
― Mahatma Gandhi

Naujieji metai su šunimis

Amajukai 2015-01-01

Naujus metus tradiciškai sutikome su LGGD šunimis: kad kas nepabėgtų ir kad kas fejerverkų į prieglaudą nenukreiptų. Šiemet vėl viskas ganai ramiai praėjo, atlaikėme dvejus Naujuosius metus – 23 ir 00 val., nes Naujojoje Vilnioje pusė gyventojų Naujuosius sutiko Maskvos laiku.

Triukšmo buvo nemažai, bet šaudymų bijančių šunų šiuo metu LGGD prieglaudoje nėra, taigi visi ramiai susigūžę būdose pratūnojo ir kviečiami net nenorėjo galvų iš saugaus namelio kišti. Gal tik mažųjų aštuonetui Nauji metai nerūpėjo – toliau pešėsi ir draskė viską, kas dar likę prieinama ir pasiekiama, o pasiekti kasdien sekasi vis aukščiau…

Baisiausia gyvūnams metų diena vėl praėjo. Darbuosimės toliau.

Ekskursija po Vilnių už paramą gyvūnams

Kaimo lenciūgo rėmėja ir doriausia Lietuvos gidė Elė Pranaitytė gruodžio 27d. kviečia į ekskursiją po Vilnių. Dalyvio mokestis 15 Lt – surinktos lėšos bus skirtos benamių gyvūnų reikmėms.

Registracija Google+ tinkle: https://plus.google.com/u/0/+ElePranaityte/posts/5NyCvwfFLtS

 Kūtvėla skelbia naują akciją! Ne, ne į Indiją. G+ samito akcija vadinasi „Pažink Vilnių ir paremk beglobį gyvūną.“ (Ne, ne mano žiurkėną Cepeliną, jis tiek visko turi, kad pats remti gali).

Gruodžio 27 d. pailsėję po Kalėdų ir susikaupę Naujiems metams, šeštadienį, renkamės 10.00 val. prie Katedros varpinės. 3 val. trukmės ekskursija po Vilnių su Kūtvėla kainuos 15 LTL suaugusiam žmogui. Aukos irgi welcome. Kadangi programa pažintinė ir intensyvi, tai mažus vaikus, tėvus pensijoje ir nėščias žmonas geriau palikti namie arba vestis ant savo atsakomybės.

Surinkos lėšos bus atiduotos „Kaimo lenciūgui“. Kūtvėlai galėsit nupirkti karšto vyno mainais. Ponas +Mantas Malcius kviečia ir patiems apsilankyti prieglaudoje, bet bijau, kad vienai dienai veiklos bus per daug, tai apsilankymą organizuosimės vėliau. 6G autobusas stoja netoli prieglaudos.

Šarinkite ir registruokitės.

Ekskursijos įdomybės:
-kur Vilniuje buvo sala
-kas nepasisekė ponui Stasovui
-gintaro kelias
-kur daktarą nutrenkė žaibas ir už ką
-dorų moterų maldos namai
-kodėl turto į Varšuvą, o išminties į Vilnių
-moteris joja ant lokio
-kur dirbo Vilniaus budelis
-kas virė skaniausą alų

Pradžia prie Katedros varpinės, pabaiga prie Aušros Vartų Dievo Motinos abrozdo.

Primenu, visas už ekskursiją surinktas lėšas atiduosiu beglobiams gyvūnams.

Aštuonetui jau penkios savaitės

Amajos-vaikai-7

Amajos-vaikai-6

Amajos-vaikai-8

Amajos-vaikai-9

Amajos-vaikai-10

Amajos aštuonetas toliau auga. Jau pradeda valgyti gerų žmonių užsakytą maistą, ropinėja po narvą, pradeda žaisti vieni su kitais ir mūsų batų raišteliais, mokosi tvarkingai atlikti gamtinius reikalus ant laikraščių. Auga gerų, smalsių ir tvarkingų draugų armija, jau galima rezervuoti! Mama sveria apie 33 kg, taigi augs dideli, bet milžinai nebus.

Aštuonetui jau trys savaitės

Amajos vaikai 2

Amajos vaikai 1

Amajos vaikai 3

Amajos vaikai 4

Amajos vaikai 5

Daugiavaikė Amajos šeima jau sulaukė 3 savaičių. Visi aštuoni kol kas drūti ir sveiki, jau pradeda vaikštinėti ir vienas kitą kandžioti. O ir į mamos maistą pradės kėsintis, kai tik sugebės į kitą kambario kampą nueiti. Pradedame galvoti, kokios čia jiems košės išvirti ir kokių konservų nupirkti. Jei ketinate mus aplankyti – konservai mažiems šuniukams būtų puiki dovana.

Be to, jau pradedame ieškoti ir būsimųjų šeimininkų, yra ir vaikinų, ir merginų, visi bus labai tobuli ir geri, nes turi nuostabią mamą, kuri gerai išauklės. Užaugę bus didelio ūgio, mama sveria 33 kg.

Prieglaudai reikia kartono ir laikraščių

Kartonas ir laikraščiai

Prieglaudos keturkojai beveik nebeturi kartono ir laikraščių!
Prieglaudoje apsistojusiems šunims į narvus kasdien klojame laikraščius ir kartoną, kurie jau beveik pasibaigė. Gal kas turite jų ir galite atvežti į prieglaudą? Kartono taip pat galite gauti bet kurio prekybos centro kieme, apsaugos darbuotojai paprastai geranoriškai sutinka, kad jis atitektų prieglaudos gyvūnams. Tereiktų tik atvažiuoti su mašina, prisikrauti, kiek telpa, ir atvežti iki prieglaudos. Mes patys autobusais važinėjame ir fiziškai to padaryti negalime, reikia jūsų pagalbos!

Kačių šeimą užpuolė maras

Anželikos katės 2

Vieną iš mūsų kačiukų šeimynų užpuolė maras. Du mažieji nuo pirmųjų simptomų neišgyveno nė pusės dienos. Trečiąjį kačiuką ir mamą gelbėjo Rekso gydykla. Visgi po kelių dienų mažasis taip pat nugaišo. Išgyveno tik nė metų pati dar nesulaukusi mama, kuri vis dar gydoma klinikoje.

Šiuo metu gydymo suma su visomis padarytomis nuolaidomis siekia apie 200 Lt, iš kurių pusę apmokėjo geri žmonės. Kokia bus galutinė suma ir kiek reiks padengti iš projekto lėšų, kol kas sunku pasakyti.

Amajos gydymas. Antras vizitas

Amaja

Vakar vėl vežėm mamą Amają į Filaretų kliniką, kad patikrintume, kaip sekasi sveikti. Echoskopija rodo pagerėjimą, neaiškių išskyrų nebeliko, apetitas geras, nuotaika puiki. Taigi adatų ir vaistų šįkart neprireikė, sakė tik stebėti ir ateityje atvažiuoti pašalinti auglį ir sterilizuoti.

Vizitas šįkart kainavo tik 20 Lt, taigi bendra gydymo suma 245,65 Lt. Čekių kopijos jau sukeltos į finansinę ataskaitą. Ačiū prisidėjusiems finansiškai ir padėjusiems nuvežti mamą į kliniką.

Dabar tik vis dar neramu dėl aštuonių pradėjusių ropinėti ir urgzti mažųjų, nes aplinkui tvyro labai negeras Parvo virusas.

Amajos gydymas

Amaja

Vakar vežėm mūsų daugiavaikę mamą parodyti veterinarams dėl po gimdymo atsiradusių kraujuojančių problemų. Amaja gražiai ir ramiai iškentėjo visas procedūras, nes ir kraują reikėjo paimti, ir kokias tris porcijas vaistų į skirtingas vietas suleisti, ir temperatūrą pasimatuoti, ir echoskopiją padaryti… Nieko labai blogo nerado, bet turim gimdos uždegimą, nukraujavimą gimdymo metu, blogus kraujo rodiklius ir dar auglį, kurį ateityje reiks išoperuoti. Gavom pundą vaikams nepavojingų antibiotikų ir vitaminų nusilpusiam organizmui pastiprinti. Visi šie malonumai kainavo virš 200 Lt ir kvietimą apsilankyti po savaitės. Brangu, bet sveikata brangiau.

Šv. Pranciškaus mugė

Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos nuotr.

Šeštadienį buvome pakviesti į Šv. Pranciškaus, gyvūnų ir gamtosaugos globėjo, mugę, kuri vyko Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. Nuvykome į renginį su Aida, Rėja ir Aaronu. Visus tris iš karto apsupo būriai vaikų su prašymais paglostyti. Nė vienas neatsisakė. O Aaronas dar ir lyžtelėjo visiems norintiems veidus. Nepraėjo pro šalį ir vaikų tėvai, seneliai, papasakojo apie savo augintinius, pasidomėjo, kaip sekasi prieglaudai, sulaukėme ir dovanėlių. Ačiū vadovei, kad pakvietė į renginį, tikimės atvykti ir kitą kartą.

Kaune baisiomis sąlygomis likimo valiai palikti du šunys

Kauno benamis

Kauno benamė

  • 2014-09-13: Nepavykus surasti kitokio prieglobsčio, prioritetine tvarka abu paimti į LGGD Vilniaus prieglaudą.

Gavome skubios pagalbos prašymą iš Kauno. Neatsakingas „šeimininkas“ išvyko ir likimo valiai paliko du savo augintinius: maža kalytė palaida, o didesnio ūgio patinas pririštas prie medžio be galimybės pats susirasti maisto. Kol kas jais bent minimaliai rūpinasi kaimynai ir atsitiktinai šunis aptikusi moteris, visgi keturkojų gyvenimo sąlygos siaubingos: jie glaudžiasi numestoje metalinėje statinėje. Vasarą tokia pastogė šiek tiek gelbėja, bet visi įsivaizduojame, ką reiškia per šalčius gyventi metalinėje statinėje, todėl šunims būtina surasti namus, kol neprasidėjo speigai.

Pagalbos prašanti moteris apskambino prieglaudas, bet visos šiuo metu persipildžiusios ir priimti papildomų gyvūnų negali. Gal jūs turite galimybę juos priglausti, ar žinote, kas galėtų padėti? Šie bėdžiai savo sąlygų jau nekelia: jie džiaugtųsi gavę būdelę kaime ir maisto, vandens dubenį kasdien. Galime suorganizuoti jų atgabenimą į Kauną, Vilnių ar kitus miestus. Daugiau informacijos gali pateikti Anželika 8-602-63641.

Apie šunų kankinimą ir pavertimą beglobiais bus pranešta policijai, kad šeimininkas būtų surastas ir nubaustas, bet tai problemos neišsprendžia. Reikia jūsų pagalbos, ieškant jiems naujų namų.

Šiandienos vakarienė

Vakarienė

Stengiamės bent kartą per savaitę išvirti savo augintiniams šiltos košės, nes ją mūsų šunys vertina labiau už patį brangiausią maistą. Šiandien visi prisikimšo pilvus, kai kurie tradiciškai po dvi porcijas. O ką skanaus jūs turėjote vakarienei?

Bėglė Alatėja

Alatėja

Važiavo šiandien Alatėja į Filaretų kliniką tikrintis, kaip gyja jos odos nuplikimai, bet paskutinę akimirką persigalvojo, nusprendė pas veterinarus neiti, nubėgo Filaretų gatve ir dingo vežusioms savanorėms iš akių. Teko vykti ieškoti. Laimei, Alatėja pasirinko ne judrią S. Batoro gatvę, o nutipeno ramiomis Filaretų gatvelėmis. Senutė daug jėgų neturėjo, taigi greit prigulė pailsėti – prasukus keletą ratų, pavyko ją rasti besiilsinčią vos už kelių šimtų metrų. Alatėja jau sugrąžinta į prieglaudą, o nuo vizito pas veterinarus išsisukti nepavyks…

Dėkoju Filaretų 77A namo gyventojams, kad mūsiškei suteikė vietą prigulti ir net atnešė vandens ir maisto!

Lankėmės uodo turgelyje

Monika Mecelicaitė

Prieglauda buvo pakviesta apsilankyti Uodo turgelyje ir supažindinti jaunas šeimas su prieglaudos veikla. Jei kas šiandien buvote Litexpo parodų centre, tikriausiai sutikote mūsų bailiąsias Norą ir Kivi, taip pat pamatėte porą kačių ir būrelį prieglaudos merginų, kurios buvo pasirengusios atsakyti į rūpimus klausimus ir leisti paglostyti mūsų augintinius.

Renginys buvo skirtas jaunoms šeimoms su mažais vaikais, taigi labai daug dėmesio nesulaukėme, bet viena kita šeima pasidomėjo, kur mes įsikūrę, pasiėmė skrajutes. Gal kada sulauksime apsilankant pas mus prieglaudoje.

Lietuviškiems šunims – lietuviškas maistas

Araton Senior Prieš porą savaičių pavyko susitarti su įmonėmis Akvatera ir Kika dėl maisto tiekimo specialiomis kainomis. Jau seniai norėjau, kad prieglaudos augintiniai valgytų Lietuvos įmonių gaminamą produkciją. Pagaliau pavyko tai įgyvendinti.

Šiuo metu bandome įvairias Araton sauso maisto rūšis ir ieškome tinkamiausių mūsų šunims. Mažaūgiams – smulkus, didesniems – stambesnis, o seniems šunims specialus „Araton Senior“.
Panašu, kad naujuoju maistu mūsiškiai nesiskundžia, taigi ateityje bus galima ir toliau sėkmingai bendradarbiauti.

Be to, neseniai geri žmonės suteikė mums dar daugiau gyvenimo džiaugsmo: kažkas paaukojo keletą maišų Nature’s Protection ir Royal Canin. O mažyliai papildė savo atsargas keliais maišais labai gero maisto jaunikliams, taigi vasaros sezonui pasiruošta!

Atnaujinom košių virimą

Košių virimas LGGD

Po Naujų Metų ir visokių permainų prieglaudoje buvo nutrūkęs vietinis košių virimas. Dabar viskas vėl stoja į savo vėžes, taigi šiaip taip prisiruošiau košių virimo fabrikėlį vėl įjungti. Šunys laksto, o pribėgant galima košę pamaišyti – papildomo laiko tam beveik neprireikia, neskaitant ingredientų supjaustymo ir indų išplovimo.

Šiandien iš viso šunims pasisekė. Be vietinio fabrikėlio produkcijos dar atkeliavo keli puodai košių iš Loretos ir Vytenio. Taigi mūsų augintiniams buvo proga pasmaguriauti, gavo trijų skirtingų. Ypač laimingos buvo mūsų jauniklės, prisikimšo daugiau nei pačios sveria.

Ieškomas šuo dubenėlių nešiotojo pareigoms užimti

Taip jau atsitiko, kad prieglaudą paliko Kaimo Lenciūgo simbolis ir daugelio numylėtinė – Teila. Išvažiavo pas jauną šeimą su mažais vaikais ir turės nemažą aptvertą teritoriją pasivaikščiojimams. Aišku, prieglaudoje jos stipriai trūks, bet džiugu, kad senutei taip pasisekė.
Naujieji šeimininkai jau kvietė ir aplankyti ją naujuosiuose namuose. Būtinai pasinaudosime pasiūlymu.

Namus susirado ir jauniklė Dūksė, ligotasis Bosas, antru mėginimu pasisekė ir Bugiui, kuris iškeliavo į kaimą pas močiutę, kur galės nevaržomas loti. O Hermis Antrasis išvyko pas Robertą ir jo Kovinius Piktukus, kur labai puikiai įsitaisė ir toliau laukia naujų namų.

Bet prieglaudoje laisvų vietų neatsirado. Bulvių maiše atkeliavo trys jauniklės. Taip pat grįžo ar greitai grįžta seniai padovanoti šunys: Neira, Malyšas ir Maja.