Mielas Kalėdų Seneli,
mano vardas yra Armita, dar šeimininkų švelniai vadinama Armitute, Mažute. Pirmiausiai noriu padėkoti, kad prieš kelis metus išpildei mano norą, ir davei man nuolatinius namus bei šeimininkus. Iš ties, šiuose namuose jaučiuos puikiai, myliu savo žmogeliukus, žinau kad ir jie myli, lepina ir brangina mane Labai pasiilgstu jų, tad, tik išgirdus rakinamas duris nekantrauju greičiau pasitikti, duoti kokį dešimtį katiniškų „bučinukų“, o vėliau, jaukiai susirangius visą vakarą snūduriuoti ant rankų. Mielas Kalėdų Seneli, tikiu Kalėdiniais stebuklais, ir žinau kad Šv. Kūčių naktį galėsiu prabilti žmonių balsu. Tačiau aš nespėsiu padėkoti visiems geriems žmonėms, kuriuos teko man sutikti- rūpestingom veterinarijos klinikos gydytojoms, kurios darė man operaciją, nuostabiom VšĮ „Kaimo grandinė“ globėjoms, kurios rūpinosi manimi, ir ieškojo man pačių geriausių namučių. Seneli, perduok mano nors ir mažą, bet be galo nuoširdų AČIŪ visiems- už rūpestį, už pastangas, už skleidžiamą gėrį bei darbo prasmingumą… Ir dar, Seneli, kadangi šias metais buvau gera mergaitė, šiais metais taip pat turiu didelį prašymą Tau. Ne, ne dėl savęs- as jau turiu viską ką gali turėti maža katytė. Turiu prašymą dėl tų sesyčių ir broliukų, kurie vis dar gyvena VšĮ „Kaimo grandinė“ globėjų namuose. Prašau, suteik jiems nuostabius namučius, bei dar nuostabesnius ir mylinčius šeimininkus. Lai greičiau sveiksta ligoniukai, lai greičiau patiria tą nuostabų saugumo jausmą nuolatiniuose namuose. Dėkui Tau, Seneli. Tavim, žmonių gerumu bei Kalėdų stebuklais tikinti – Armita.