Coliukė Vilnia iš namų

Coliukė Vilnia namuose

Sveiki, mielieji.
Jums rašo gražiosios coliukės šeimininkė. Katytę pavadinome Vilnià. Per šį, kartu praleistą, laiką itin prisirišome prie nuostabaus sutvėrimo, nepaisant kaprizingo charakterio, tačiau katė nebūtų katė… Iš kitos pusės, niekas taip neatperka, atrodo, dešimtis kartų į dieną išverstos šiukšliadėžės, apkramtytų gėlių, apgraužtų užrašų ir kitų išdaigų kaip jos nuolatinis murkimas, „minkymas“ letenėlėm, nuolatinis laukimas grįžtant prie durų, skleidžiama šiluma ir ramybė.
Katytė draugiškai sutaria su žuvytėm, myli papūgas, tačiau visgi jas tenka saugoti, nes mūsų gražuolei užverda tikras medžioklinis instinktas, kai plunksnuotieji draugai ima smarkiai spurdėti narvelyje, ir Vilnia skuba pačiupti bent už uodegos. Nepaisant to, ji dažnai praleidžia laiką gulėdama priešais narvą.
Atostogų ir savaitgaliu metu Vilnia keliauja į Zarasus, kur pasiilgsta kur kas vyresnės katės Vanilės. Jai visai patinka keliauti.
Kalbant apie sveikatos dalykus, katytė išties labai judri (per maža reikšmė žodžio ,labai“): kai pradeda lakstyti, atrodo, namus apvers. Laksto spintom, normaliai miega ir ėda. Dar nesterilizuota, kadangi tik vakar baigė rujoti. Šis laikotarpis išties buvo sunkus tiek jai, tiek mums, kadangi dvi naktis buvo beveik neįmanoma užmigti dėl garsaus miaukimo, murksėjimo ir daiktų vertimo, bet visa tai išgyventa.
Tai tiek kol kas naujienų iš mūsų. Dėkojame Jums dar kartą, nes jei ne Jūs, tai šis spindulėlis nedžiugintų kasdien mūsų širdžių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *