Autoriaus Archyvai: Mantas

Šuns sukandžiota Armita

Šuns sukandžiota Armita jau sveiksta po operacijos. Mūsų mažutė iškentė ne tik žmonių abejingumą, bet ir didelį skausmą. Sunku vien pagalvojus, kiek teko šiai mielai rainytei, kaip sunku turėjo jai būti, kai pagalbos prašėsi visų, bet taip ir liko neišgirsta bei nepastebėta. Kaip baisu, kai tave drasko, plėšo, o tu negali nei pabėgti, nei moki apsiginti. Baisu, kai skauda ne tik fizines žaizdas, bet ir išdavystės įskaudintą širdį, kuri, kaip nekeista, vėl kupina meilės ir atleidimo žmogui.

Labai gaila, bet Armita ir šįsyk liko neišgirsta, jos gydymui skirtoje kišenėlėje apskritas nulis, aukų nėra.

Drįstame dar kartą kreiptis į visuomenę Armitos vardu ir prašyti pagalbos, nes patys tikrai negalėsime apmokėti rainytės gydymo: operacijos, kasdienio pūliuojančių žaizdų tvarkymo, sterilizacijos, stacionaro (mažiausiai dvi savaitės), vaistų ir kitų sveikatai stiprinti skirtų procedūrų.

PADĖKIT, NENUSIGRĘŽKIT! Tik Jūsų palaikymas gelbsti mus ir padeda eiti į priekį, tik su Jumis kartu galime pagelbėti tiems, kurie negali paprašyti už save.

Gavėjas: VŠĮ „KAIMO GRANDINĖ“
Paramos gavėjo kodas: 303410406
SwedBank sąskaita: LT167300010141516269
SwedBank SWIFT kodas: HABALT22
Paskirtis: Armitai
PayPal parama: https://goo.gl/7Jgv6k
Finansinė ataskaita: https://goo.gl/ZfK6P3

Katytės Našlaitėlės gydymas


Labas, aš maža Našlaitėlė. Nežinia iš kur ir kada atsiradusi daugiabučio rūsyje. Viena, be mamos, be sesių ir brolių, be žmogaus, be meilės, be maisto. Be laimės ir be vilties.

Verkiau, kiek tik leido mano mažos, jau senkančios, jėgos. Verkiau, nors ašarų net nebeturėjau. Verkiau, nes labai bijojau, bijojau, kad niekas neišgirs ir neras, kol aš dar gyva. Verkiau, nes man labai skaudėjo. Ne tik akytes, bet ir išduotą, įskaudintą mažą širdelę. Nesupratau, kodėl gyvenimas toks neteisingas ir kodėl aš, tik spėjusi pažinti pasaulį, turiu tiek daug kentėti.

Laimei, mane išgirdo, mane rado, pažadėjo, kad mane globos ir man padės. Šiandien aš tikiu, nors man ir toliau labai skauda. Skauda akytes, bet ne širdutę. Šiandien mano širdutėj plazdena džiaugsmas, džiaugsmas, kuris vos telpa manyje, tokioje mažytėje.

Savanoriai tęsia kovą už mano silpną gyvybę, bet aš laiminga, kad turiu šansą į naują gyvenimą. Aš noriu, aš tikiu, aš žinau, kad pasveiksiu, tik, labai prašau, padėkite man. Ačiū, kas neliks abejingi, ačiū, kas prisidės, pasidalins ir linkės man kuo greičiau pasveikti.

Gavėjas: VŠĮ „KAIMO GRANDINĖ“
Paramos gavėjo kodas: 303410406
SwedBank sąskaita: LT167300010141516269
SwedBank SWIFT kodas: HABALT22
Paskirtis: Našlaitėlei
PayPal parama: https://goo.gl/7Jgv6k
Finansinė ataskaita: https://goo.gl/ZfK6P3

Šuniukas Memfis (padovanotas)

Dovanojamas maždaug 4 mėn. amžiaus, apie 7-8 kg svorio, mažaūgis šuniukas Memfis.
Linksmas, draugiškas, su kitais gyvūnais puikiai sutariantis šuniukas.
Kaip ir visus savo globotinius į naujuosius namus išlydėsime sučipavę.

Šuniukas Mėjukas (padovanotas)

Dovanojamas mažylis Mėjukas ( http://kaimograndine.lt/kankinio-mejuko-islaisvinimas-is-vergoves/ ). Maždaug 4 mėnesių amžiaus, šiuo metu vos didesnis už katę (6,8 kg), užaugęs turėtų būti nedidelio ūgio, apie 12-15 kg. Netriukšmauja, kambaryje elgiasi tvarkingai, baldų negriaužia. Labai sumanus, greitai mokosi, tvarkingai vaikšto su pavadėliu, reaguoja į kvietimą.

Sveikas, linksmas, noriai su visais bendraujantis. Suduota tabletė nuo kirminų, sučipuotas.

Kankinio Mėjuko išlaisvinimas iš vergovės

Nedaug trūko, kad šįkart būtume kvietę policiją, nors teisinis neprižiūrimų gyvūnų problemų sprendimo būdas mūsų veikloje yra blogiausias kraštutinumas. Tie patys mūsų gerai išnarstyti Naujosios Vilnios sodai, tie patys prasigėrę veidai, tas pats požiūris į augintinius. Čia kas antram gyventojui 3-4 mėnesių katės dydžio šuniuko pririšimas prie grandinės yra savaime suprantamas dalykas, iš šiukšlių sulipdyta vėjo perpučiama būda – karališki apartamentai. Visi kaip susitarę pasakoja, kaip kasdien ryte ir vakare duoda savo gyvūnams po didelį dubenį košės, kurio mes niekad nei pas vieną nesam matę, nes „išverčia viską“. O prakalbus apie gyvūno vedžiojimą, išgirstam „Ką? Šunį vedžiot? Taigi kaimynai užjuoks!“. Ir tai būna pirmieji nesumeluoti jų žodžiai, nes kaimynai – tai tokie pat gyvūnų mylėtojai, kaip ir jie patys, kurie atsimena turį gyvūną tik tada, kai prasiblaivo, o tai būna kokį kartą per savaitę. Ir tai mums jau įprasta…

Grįžkime prie šio bėdžiaus nuotraukoje. Jo „šeimininkai“ – mums jau puikiai pažįstami ir lankomi, nes augina (gal labiau tiktų kitas žodis – kankina) kalytę, kurią nuolat lankome. Su tais žmonėmis dešimt kartų kalbėjome ir aiškinome, kad gyvūnų jie neprižiūri, kad jiems apskritai negalima nieko laikyti, kad už tokią nepriežiūrą gautų mažiausiai 50 eurų baudą, jei kas iškviestų teisėsaugą. Ir kas iš tų mūsų kalbų? Ogi nieko. Neseniai kieme atsirado šis mažylis, kurį prašėme atiduoti, bet gavome neigiamą atsakymą su paaiškinimu, koks jis mielas ir kaip jį mylės bei rūpinsis. Per prievartą konfiskuoti mažylio negalėjome, nes neturime tam teisės, o ir jo priežiūra kurį laiką buvo santykinai patenkinama… Kol prieš kelias dienas radome jį kiauroje būdoje, prie grandinės ir tuščiais dubenėliais. Į lauką išėjusi šeimininkė teigė, kad tokia šuniuko priežiūra yra normali, viskas čia gerai ir mažojo atiduoti nesirengia. Tuo mūsų draugiškos kalbos ir geranoriškas švietimas pasibaigė. Teko priminti, kad toks gyvūno laikymas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme keliose vietose apibrėžiamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais ir kad mažylį teks atiduoti gražiuoju arba atimsime jį teisiniu keliu (Administracinių nusižengimų kodeksas suteikia tokią galimybę). Davėme dieną apsispręsti… Ryte susikalbėti jau buvo žymiai paprasčiau, tvirtas „neatiduosiu“ virto „šiandien pasiimsi?“. Sėdom į autobusą ir išriedėjom į veterinarijos kliniką.

Veterinarijos klinikoje teko gerokai padirbėti, kol buvo išvalytos ausys ir ištraukta erkė. Teko paimti ir antkakliuką, nes senojo gumos gabalo vietoje jau matėsi praplikimai. Nepamirškim ir privalomo susičipavimo – nelabai malonios, bet greitos ir būtinos procedūros. Išeidami dar pasiėmėm tabletę nuo kirminų ir lašus nuo parazitų. Jų iš karto nelašinom, nes namie laukė vonia ir grožio procedūros – baltas kailis dėl žemių kiekio buvo tapęs pilku… Su nerimu stebime Mėjuką – labai tikimės, kad įsisiurbusi erkė neturėjo ligų užkrato ir kad į kliniką reiks grįžti tik dėl skiepo.

Mažylis Mėjukas jau saugus ir laukia skambučių iš tų, kurie norėtų jį priimti į savo namus. Šiuo metu yra vos didesnis už katę, užaugęs turėtų sverti apie 12-15 kg. Netriukšmauja, namų neniokoja, su pavadėliu išmoko vaikščioti per dieną, jau net ir į vardą atsišaukia. Tai labai protingas ir ramus vaikas, tad ieškome jam tokių pačių šeimininkų. Vilnius. 8-602-63641

Mėjukas, taip pat, labai laukia pagalbos apmokant jo veterinarines procedūras. Jei mūsų neužpuls babeziozė, turėtume sutilpti į 30-40 eurų.

Gavėjas: VŠĮ „KAIMO GRANDINĖ“
Paramos gavėjo kodas: 303410406
SwedBank sąskaita: LT167300010141516269
SwedBank SWIFT kodas: HABALT22
Paskirtis: Mėjukui
PayPal parama: https://goo.gl/7Jgv6k
Finansinė ataskaita: https://goo.gl/ZfK6P3

Tajukas iš namų

Štai kaip šauniai gyvena mūsų bailiukas Tajukas, pagautas viename Taikos g.kieme, gaudant kates sterilizacijoms. Ačiū šeimininkams už kantrybę, rūpestį ir meilę!

Laba diena, siunčiu Tajuko nuotraukas. Gyvena jis jau puikiai, labai nori būti visą laiką glostomas. Ir pažaidžiam, ir maitinasi puikiai, ir balandžius už lango stebi. Dabar jis jau kaip tikras naminis laimingas katinas