Labas vakaras,
Ramziukas gyvena labai gerai, ėjome į pradinukų dresūrą, pasiėmėm pirmą vietą ir su didžiu džiaugsmu baigėme mokyklą. Ne per seniausiai turėjome bėdų: įkando pikta erkė, užkrėtė babezioze, nors Forest antkaklis buvo, bet matomai per ilgus gaurus nesuveikė. Turėjome daug streso, bet išsigydyti spėjome be liekamųjų reiškinių.
Visi labai myli šunelį, keliauja visada kartu, daug visko matęs.

Džokutis iš Druskininkų siunčia visiems linkėjimus ir linki neperkaisti!

Linkėjimai iš namų nuo buvusios mūsų globotinės Rufytės – Fyfos!

Laba diena. Siela auga, smalsi, jauki, žaisminga. Mėgsta lovos klojimo procesus, lenda po paklodėmis, užtiesalais. Ir žiūrėti kaip vanduo kriauklėje subėga į skylę. Tai kai valausi dantis ir valgau, jau iškart įsitaiso savo stebėjimo vietoje ir laukia. Rytais žadina, glaustymusi ir kumštukų gniaužymu, sukišusi savo letenėles man į plaukus. Gaudo muses. Dar labai pamėgo žaidimą, kai aš metu pelę, o ji man ją atneša atgal. Kaip šuniukas pagalį. Katytė siunčia linkėjimus.

Savaitgalį mūsų buvęs globotinis Rokis kovotojas šventė savo gimtadienį. Dėkojame šeimininkei, kad mūsų nepamiršta ir pasidalina jo gyvenimo akimirkomis.
Su gimtadieniu, Roki!

Linkėjimai iš namų!
Rutė išmatavo visus puodus, dubenis ir krepšius ir išsirinko – šis visai tiko ir patiko!

Linkėjimai iš namų nuo Smaliuko – Miciuko.
Čia virtuvėje, mėgstamas fotelio atlošas. Guli ant viršaus man už nugaros ir stebi, kai gaminu.

Hola,

Dida naujuose namuose – Ispanijoje. Kadangi turėjome persikraustyti dėl didesnių darbo galimybių persitempėme pusę savo gyvenimo 4000km iki Ispanijos. Kaip anksčiau minėjau, šuniukai mėgsta keliauti ir kantriai atkentėjo tą ilgą kelionę mašinoje. Tiesa, ne visi kilometrai iš karto, pailsėti sustojom Italijoje porai savaičių, kad per daug augintinėms nebūtų. Oi kiek naujovių čia joms. Radom būstą praktiškai 2 min pėsčiomis nuo jūros, tai kiek laimės mūsų keliautojoms – SMĖLIS! Jos dieviną šį naują, minkštą ir šiek tiek sūrų paviršių. Dida prisiminė kelionės į Kroatiją detales ir jūros vandens jau nebelakė, deja Nera nusprendė, kad reikia dar kartą pabandyt, tai vėliau nuo gėlo vandens dubenėlio kokį pusvalandį atplėšt nebuvo įmanoma :D. Jau pasimokė – nebelenda prie jūros. Dida pagaliau pradeda grįžinėti kai pašaukiama. Kankinomės su grįžimo komanda gal pusę metų, niekaip negalėjom įrodyti panelei, kad neverta toli bėgti, jeigu nori būti be pavadėlio. Nupirkom ilgą – 15m pavadį ir treniravomės su juo, bet Didai buvo nė motais, kiek įmanoma toliau… Lūžis įvyko kai nusprendėm vietoj skaniukų, kaip atlyginimą, lazeriuką naudoti. Va dabar nebelekia tolyn kai tik atsegi pavadėli, bet laukia kada gi tą lazeriuką įjungsim. Kadangi vėlais vakarais nebėra žmonių paplūdimy, tai paleidžiam palakstyti, nes artimiausia šunų aikštelė mažytė, be to dauguma vietinių šunis iš vis be pavadėlių vedžioja net ir dienos metu. Vakariniai pasivaikščiojimai jau tapo rutina ir draugės labiausiai laukia būtent paskutinio dienos pasilakstymo. Tiesa neapsieita be nuotykių per mūsų vakarinius laisvus pasivaikščiojimus. Praėjus porai savaičių, kai jau pasitikėjom šunimis, kad nebelėks kaip akis išdegę, bet pirma pasižiūrės ir pasitikrins ar tikrai galima. Keliavom jau namo kai už tvoros kitas šuo lot pradėjo, Dida sustojo ir kaip įpratus pažiūrėjo į mus ar galima, bet kitos šaunuolės nesugaudėm… Aišku jeigu vienai tai ir kitai reikia, pasileido durnikės abi į peštynes. Bet kitas gi už tvoros, pasiekt neina, tai ką, Didai į galvą šovė geniali mintis, kad reikia pirma tvorą suėst, o po to ir sargą. Tik bėda, kad tvora per kieta ir per metalinė buvo, dantis pastrigo, išsilaužė pusę… eina Dida, ir krapšto tą dantį, mes paklaikę vidury nakties veterinaro ieškot, kas tą dantį sutvarkytų, gi nepaliksi šuns su styrančiu dantim per naktį. Kol nusigavom iki 24val. veterinarijos klinikos tai ji sugebėjo visas kojas raudonai išsidažyt, atrodė tai lyg ką paskerdus būtų. Gerai, kad tik išvaizda buvo baisi, bet nebuvo taip tragiška, kaip mums atrodė, veterinaras tą dantį pabaigė ištraukt ir paleido namo. Su palaidais šunimis sutaria gerai, bet va sargai neįtinka, nepatinka princesėms, kad su jomis ginčijasi. Tvoros, deja, kietesnės nei dantys, pamoka visam laikui mums, deja Didai – tai tik dar vienas smagus nuotykis, mat ji yra nejautri skausmui (medžioklinių šunų bruožas), mėgsta veterinarus ir keliones mašina, tai nesuprato, ko mes taip panikuojam, sėdėjo panelė ir vizgino uodegą. Prisegu kelias nuotraukytes ir šiandienos vakarinį video. Draugės ir savo Twitterį turi (ne mūsų iniciatyva, draugai įkalbėjo sukurt) tai jeigu įdomu, karts nuo karto įmetam kokį tai nuotykį 🙂 ( https://twitter.com/dida_nera )

Laba diena, čia gražuolis Juosviukas 🙂

Sveiki,
Katytė jau mėnuo kaip pas mus. Apsiprato ir labai tikim, kad prisirišo prie mūsų ir namų. Labai aktyvi, nuolatos dūksta 🙂
Išdaigų vis prikrečia, vis bando išbėgt į kiemelį, bet už tvoros neina, pašaukus ir dar įbėrus sauso maisto, grįžta.
Katytė labai ėdri, bijom, kad priaugs svorio. Nors per mėnesį gerai paaugo.
Sėkmes Jums didžiausios.

Gražina

Sveiki,
Temzytė siunčia linkėjimus 🙂
Labai meili, jauki katytė, mėgstanti konservus ir paštetą. Viskas gerai pas mus.
Pagarbiai

Mūsų buvusi globotinė Rubė visiems siunčia linkėjimus ir linki gražių sapnų! Pailsėkite prieš naują savaitę ir ruoškitės naujiems darbams!

Mūsų buvusi globotinė Runytė (dabar vardu Siela) puikiai jaučiasi naujuose namuose ir siunčia visiems šilčiausius linkėjimus!

Laba diena.
Mūsų augintinis Marlis labai padykęs, bet labai visų mylimas. Moka komandas: Sėsti, Gulti, Duoti labas. Labai mėgsta maudytis balose, po dušu – nelabai 🙂
Patinka jam pasėdėti, netgi pagulėti ant palangių. Su katinais ne itin draugiškas, su namų senbuviu katinėliu taip ir nesusidraugavo. Kaip ir buvom pasižadėję, pažadą įvykdėm – jau antras mėnuo kaip kastruotas.

Sveiki,
Su šventėmis Jus!

Aronija, atkeliavo į mūsų namus gruodžio pabaigoje ir jau spėjo puikiai įsikurti. Ji meili, kantri (ypač kai anūkas ateina į svečius ir rodo dėmesį), nes myli vaikus. Meilus gyvūniukas, kuris laižo man rankas, kedena plaukus! Na, mes mylim viena kitą…!
Linkėjimai Kaimo grandinės komandai!

Laba diena. Mes su Jaškiuku metus pragyvenome gerai. Jis laukia manęs pareinant iš darbo, aš jam pasakoju, kaip sekėsi. Pavalgę abu žiūrim televizorių. Jis dar išeina į balkoną „pabendrauti“ su paukščiais (daugiausia balandžiai, bet atskrenda ir kitokių). Norėčiau pripratint prie pavadėlio ir kartais išsinešt į lauką. Pridedu nuotrauką. Čia Jaškiukas mėgsta dieną pagulėti. Naktį tai miegame abu lovoje. Jis tvarkinguolis, išdaigų nekrečia, net nėra ką papasakoti.
Gerų švenčių, sveikatos ir nuotaikos Jums.

Sveiki. Siunčiu nuotrauką katytės. Dabar jos vardas Murzė arba tiesiog Katė 🙂
Gyvena ji puikiai, mėgsta miegoti po kaldra, rytais kelia savo murkimu ir krapštymu su letenyte. Puikiai sutaria su mūsų kalyte, labai daug su ja žaidžia. Vienu žodžiu gyvena gražų ir katinišką gyvenimą.