Ardas (mirė)

Ardas

Ardas // 2014 m. vasara

Istorija

2010 m. rugpjūčio mėn. perimtas iš Grindos (704). Plačiau >>
2015 m. vasario mėn. mirė po sunkios ligos

Aprašymas

Ardas yra vienas tobuliausių prieglaudos šunų, kuris nesudaro visiškai jokių problemų ir nekelia nereikalingo triukšmo. Nors ir visiškai aklas, jis puikiai jaučiasi apsuptas mūsų triukšmadarių, turi savo teritoriją aplink nuosavą būdą ir joje puikiai orientuojasi. Nors regėjimo jau seniai nelikę, bet visi kiti pojūčiai vis dar tobuli, niekas pro šalį nepraeina „nepastebėtas“. Ardas visada mielai išlįs iš būdos pasisveikinti ir lyžtelėti per veidą. Aklumas jam jau seniai nebetrukdo ir pasivaikščiojimų metu, tereikia jį truputį „pavairuoti“, kad neatsitrenktų į kliūtis, ir jis pradeda palengva bėgioti. Tai šuo, kuris mielai eis šeimininko pasirinktu greičiu ir kryptimi. Ardas taip pat labai santūriai (kaip tikras džentelmenas) vaikštinėja su prieglaudos patelėmis ir nesitaiko žūtbūt jomis pasinaudoti kaip kai kurie kiti. Dėl trumpo plauko jam žiemą šaltoka gyventi lauke, taigi jis mieliau apsistotų patalpoje pas tokius žmones, kuriems reikia ramaus ir juos stipriai mylinčio keturkojo draugo.

Savybės

  • Patinas, nekastruotas
  • Didelio ūgio
  • Pagyvenęs, bet širdyje dar jaunystė
  • Aklas, bet šiaip fiziškai visiškai sveikas
  • Vedžiojamas elgiasi labai ramiai, mėgsta negreitai pabėgioti
  • Su katėmis palaiko gerus santykius, niekad nematėme pykstantis
  • Sutaria su kitais šunimis ir katėmis
  • Visiškai neagresyvus žmonių atžvilgiu
  • Žmogaus dėmesys galimas ir mėgiamas

Kontaktai

3 komentarai

  1. @Jūratė

    Aklas senukas Ardas jau iškeliavo į amžinosios medžioklės plotus. Jam šiltą prieglobstį buvo siūliusi ir Ilona „SOS gyvūnuose“, ir savo sodyboje p. Birutė. Bet D. Navickienė ir jos buhalteris šunelio neatidavė. Ambicijos neleido, o gal pinigai. Arba ir viena, ir kita. Užuot šiltai ir jaukiai nugyvenęs paskutinį savo gyvenimo tarpsnį, šunelis šalo pririštas lauke prie būdos. Kaip viename komentare rašė pati Navickienė, nieko nuostabaus, kad seni šunys numiršta… Kiek dar tokių mirtininkų laukia savo numanomos dalios kažkada viltingai pavadintuose „Gyvybės vagonėliuose“, kurie jau tapo „Mirties vagonais“ ?

  2. Nat.

    Lieka tik verkti…
    Kaip gaila gyvūnus, kurių gyvybė priklauso nuo žmonių be širdies, be gailesčio jausmo. Kaip išvis tokie žmonės gali užsiimti gyvūnų globa? Neįmanoma suprasti, kodėl negalima pagerinti šuniui gyvenimo sąlygas, jeigu tam yra galimybių?
    Skaitai tokį gražų Ardo aprašymą – ir tokia liūdna pabaiga ((((( Lieka tik apsiverkti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *